Aktualiausia informacija apie Šiaurės Lietuvos kolegijos vykdomus projektus
Alt

PRADĖTAS ĮGYVENDINTI NAUJAS PROJEKTAS „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“

 

2019 m. viešoji įstaiga „Šiaurės Lietuvos kolegija“ kartu su partnerinėmis organizacijomis pradėjo įgyvendinti projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015). Projekto tikslas – didinti Šiaulių apskrities NVO dalyvavimo viešajame valdyme aktyvumą ir kokybę stiprinant institucinius gebėjimus sprendimų priėmimo procese. Projekto tikslinė grupė – Šiaulių apskrities NVO atstovai.
Projekto pareiškėjas – Šiaurės Lietuvos kolegija. Projekto partneriai: asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, Šiaulių jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ ir organizacija "Lieporių bendruomenės centras".
Projekte dalyvaujančių NVO instituciniai gebėjimai bus stiprinami:
• Atliekant kokybinį tyrimą (interviu ir focus grupės su NVO atstovais ir ekspertais), kuris leis nustatyti NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnius, viešojo valdymo institucijų ekspertų patirtis, dalyvaujant sprendimų priėmimo procese, įvertinti projekto metu įgyvendintų priemonių veiksmingumą;
• Vykdant mokymus ir tarptautines stažuotes Ispanijoje ir Nyderlanduose. Šios veiklos leis sustiprinti NVO narių pasiūlymų viešojo valdymo klausimais rengimo ir teikimo, naudojant advokacijos metodą, gebėjimus.
• Rengiant ir teikiant pasiūlymus dėl viešojo valdymo sprendimų. Projekte dalyvaujančios NVO rengs ir teiks pasiūlymus iš viešojo valdymo politikos sričių "Mokslas ir švietimas", "Jaunimas", "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriose NVO turi didžiausią veiklos ir siūlymų rengimo patirtį. Vienas pasiūlymas iš projekte prioritetinės srities "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriuo remiantis bus priimtas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas viešojo valdymo sprendimų projektas, visų projekte dalyvaujančių NVO bus rengiamas bendrai.
Įgyvendinus projekto veiklas NVO aktyviau įsijungs į sprendimo priėmimo procesus ir gebės rengti kokybiškus pasiūlymus dėl viešojo valdymo sprendimų priėmimo.
Projektas vykdomas pagal 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“10.1.2-ESFA-K-917 priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“. Projektas finansuojama ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2019-07-26 iki 2022-07-26.

 

NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime tyrimas: pirmieji etapai

2019 m. spalio-lapkričio mėn. pagal VšĮ “Šiaurės Lietuvos kolegija“ vykdomą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) pradėtas įgyvendinti „NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime tyrimas“, kurio tikslas – nustatyti NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnius, jų ir savivaldybių ekspertų patirtis dalyvaujant sprendimų priėmimo procese bei įvertinti projekto metu įgyvendintų priemonių veiksmingumą.
Tyrimo imtis – ne mažiau nei 15 NVO atstovų ir 3 savivaldybių ekspertai.
Tyrimas, bendradarbiaujant su viešojo valdymo institucijomis ir NVO, atliekamas kokybinės atvejų analizės išilginio tyrimo principu. Atvejų analizės leis atskleisti, kokie veiksniai apsunkina ir įgalina NVO įsitraukimą į sprendimo priėmimą bei viešąjį valdymą.
2019 m. spalio-lapkričio mėn. organizuoti pirmieji NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime tyrimo (1.1. projekto veikla) etapai.

1. Interviu su 3 Šiaulių miesto savivaldybės ekspertais:
• 2019 m. spalio 8 d. nuo 9 val. interviuota Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vyr. specialistė (nevyriausybinių organizacijų koordinatorė) Neringa Vilčinskaitė – Zavackienė.
• 2019 m. spalio 8 d. nuo 10 val. interviuota Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vyr. specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Dalia Vietienė.
• 2019 m. lapkričio 14 d. nuo 9 val. interviuotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.

2. Mokymų dalyvių, 15 NVO narių iš projekte dalyvaujančių 4 NVO, focus grupių organizavimas:
• 2019 m. lapkričio 22 d. nuo 8 val. iki 9 val. (I grupė);
• 2019 m. lapkričio 22 d. nuo 17 val. iki 18 val. (II grupė).
Tęstinį tyrimą, kuris bus organizuojamas beveik visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu, vykdo kompetentinga specialistė, tyrėja dr. Rita Toleikienė. Pirmas tyrimo etapas vykdomas projekto pradžioje, o pokyčiai, tobulinant NVO institucinius gebėjimus bei NVO narių kompetencijas, reikalingas pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų rengime, bus matuojami paskutiniais projekto mėnesiais, kai jau bus įvykdytos kitos projekto veiklos.
Tyrimo atlikimo ir tyrimo ataskaitos parengimo paslaugą teikiantis specialistas bendradarbiaus su projekto veiklos Nr. 1.2. tiesioginiais vykdytojais, mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, lektoriaus paslaugos teikėjais. Atsižvelgdami į tyrėjos pateiktas rekomendacijas mokymų “NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą”, „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika”, “Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas” ir „Viešasis dialogas” lektoriai formuos (koreguos) mokymų turinį.

PAGAL PROJEKTĄ „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“ TĘSIAMA TIRIAMOJI VEIKLA

VšĮ “Šiaurės Lietuvos kolegija“ pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) toliau sėkmingai vykdo tęstinį tyrimą „NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime“. Šio tyrimo tikslas – nustatyti NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnius, jų ir savivaldybių ekspertų patirtis dalyvaujant sprendimų priėmimo procese bei įvertinti projekto metu įgyvendintų priemonių veiksmingumą.
Tyrimas (veikla Nr. 1.1. NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime tyrimas), kurį vykdo kompetentinga specialistė, tyrėja dr. Rita Toleikienė, organizuojamas beveik visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu.
Atliekant tyrimą vykdytas NVO institucinių gebėjimų tobulinimo (tobulėjimo) stebėjimas NVO atstovams organizuotų mokymų metu. Buvo stebima bei fiksuojama 15 NVO narių kompetencijų raiška 64 val. mokymuose, kurie vyko nuo 2019 m. lapkričio iki 2020 m. vasario mėn. Mokymų dalyviai, jų elgsena bei mokymų procesas (mokymų dalyvių aktyvumas, įsitraukimas į individualių, grupinių, praktinių, kūrybinių užduočių rengimą, pasisakymų diskusijose turinys, vyraujančios nuomonės ir argumentacija) buvo stebimi ir fiksuojami šiuose mokymuose: 2019 m. lapkričio 22 d. ir lapkričio 29 d. (pirmoji tema „NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą“), 2020 m. sausio 10 d. ir sausio 17 d. (antroji tema „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika“), 2020 m. sausio 31 d. ir vasario 7 d. (trečioji tema „Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas“), 2020 m. vasario 21 d. ir vasario 28 d. (ketvirtoji tema „Viešasis dialogas“).
Mokymų stebėjimo metu buvo siekiama identifikuoti: dalyvių patirtis, įsitraukimą į sprendimų parengimą bei jų priėmimą vietos savivaldos lygmenyje, NVO narių turimos kompetencijos dalyvaujant sprendimų priėmime bei kokios bendradarbiavimo problemos kyla sprendimų priėmimo procese.
Apibendrinant mokymų metu vykdyto stebėjimo rezultatus teigtina, kad dauguma mokymų dalyvių pasižymėjo dideliu smalsumu, jiems būdinga didelė asmeninio augimo motyvacija, per 4 mokymų ciklą išryškėjo akivaizdi mokymų dalyvių žinių ir gebėjimų augimo tendencija, ypač sustiprėjo bendradarbiavimo kompetencija, išreiškianti mokymų dalyvių poziciją plėtoti pozityvius partnerystės ryšius tiek tarpusavyje, tiek su viešojo valdymo institucijomis, patobulėjo komandinio darbo, komunikaciniai (tiek rašytinės, tiek žodinės komunikacijos) įgūdžiai, informacijos paieškos, loginio samprotavimo ir argumentacijos gebėjimai, mokymų grupėje išryškėjo pozityvi ir bendradarbiaujanti lyderystė. Taip pat patobulintos kitos mokymų dalyvių žinios bei gebėjimai, reikalingi pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų rengime, viešųjų konsultacijų organizavime, bendruomenių telkime ir kitose nevyriausybinių organizacijų veiklose.
Dauguma mokymų dalyvių, ypač tie, kurie turėjo turtingą ankstesnę patirtį NVO veiklose, lengvai perimdavo mokymų medžiagą ir perprasdavo užduotis.
Mokymų dalyviai atlikdami užduotis dažnai rinkosi savo sritį užduočių kontekstui, taip demonstruodami ne tik gilias žinias, bet ir pasirengimą dirbti su atitinkamais teisės aktais, argumentuoti viešojo valdymo siūlymus. Tai rodo, kai dalyviai geba adaptuoti savo ankstesnes (išreikštas ir neišreikštas) žinias ir transformuoti jas į išreikštas žinias esamomis sąlygomis.
Mokymų dalyviai demonstravo atvirumą naujoms žinioms, mokėsi ne tik iš lektorių, bet ir vieni iš kitų. Pavyzdžiui, vienai grupei sėkmingai atlikus užduotį, kitų grupių nariai prašė pasidalinti sėkmingai atliktos užduoties pavyzdžiu, kad galėtų taikyti ir savo praktikoje. Taigi, pasireiškė besimokančios organizacijos (grupės) požymiai.
Mokymų metu pasireiškė ir dalyvių vertybės. Lyderystės (vadovo statuso, pavaldumo) pripažinimas - atliktas užduotis pristatyti grupės nariai dažnai deleguodavo asmenis, kurie užima ir formalaus lyderio (vadovo) poziciją organizacijoje. Taip pat pasireiškė pasidalytosios lyderystės bruožai - ypatingai dvejose mokymų grupėse, kurios vienijo tos pačios organizacijos narius, kartu dirbančius ilgesnį laiką - ten formalus lyderis neretai perduodavo užduočių pristatymo funkcijas savo grupės nariams pilnai jais pasitikėdamas. Savęs kaip grupės nario suvokimas pasireiškė ir tuomet, kai užduoties metu reikėjo pateikti argumentaciją, kodėl vienas ar kitas asmuo turėtų būti deleguoti atstovauti grupę stažuotėje užsienyje - visi (įskaitant grupės formaliuosius lyderius) pasirinko argumentuoti kito (ne savęs) delegavimą ir pateikė svarius argumentus.
Didelis dėmesys mokymų metu buvo skiriamas ne tik supažindinti su teorinėmis prieigomis, bet ir praktinėms užduotims siekiant ugdyti NVO dalyvių kompetencijas, reikalingas tiek sprendimo parengimui, tiek pristatymui kitoms tikslinėms grupėms ( viešojo sektoriaus organizacijų specialistams ir politikams) įsitraukiant į jų priėmimą. Mokymų metu praktinės simuliacinės užduotys buvo orientuotos į:
- NVO vaidmenų bei įsitraukimo į sprendimo priėmimo galimybių būdų, formų atskleidimą;
- Bendradarbiavimo tarp savivaldybės ir NVO formų ir pasitikėjimo nuostatų formavimą;
- NVO atstovų nuostatų gilinimą atskleidžiant bendradarbiavimo (o ne konkurencijos) tarp skirtingų NVO galimybes siekiant bendrų tikslų. Teisės aktų paieškos, rengimo ir analizės, siekiant suformuoti prielaidas kokybiškiems sprendimų pasiūlymams teikti, mokymus;
- Žinių suteikimą bei praktinį pagrindimą: apie NVO įvaizdžio ir reputacijos, skaidrumo reikšmę;
- Konstruktyvaus dialogo vedimo ir kritikos pateikimo tarp skirtingų sektorių ir interesų grupių, pristatant elektroninių instrumentų (pvz., e. peticija, e. skundas, e. forumas, e. apklausa ir pan.) naudojimo galimybes komunikacijai gerinti.

Seminarų metu dalyviai ne tik mokėsi atlikdami užduotis, bet ir dalinosi dalyvavimo sprendimų rengimo ir įsitraukimo į sprendimo priėmimą patirtimis. Tokiu būdu mokymų metu buvo pasirinktos simuliacinės inovatyvios mokymų strategijos: vaidmenų žaidimai, projektinių darbų pristatymai. Dalyviams patrauklios buvo veiklos formos, kurios padėjo mokytis veikiant (an. learning by doing).
Mokymų metu atliekant užduotis buvo pastebėti NVO dalyviams kylantys bendradarbiavimo iššūkiai:
- Pastebimas trūkumas pasidalytosios lyderystės tarp pačių NVO narių;
- Skirtingos NVO narių kompetencijos ir bendravimo stiliai, dalyvavimo organizacijos veiklose aktyvumas lemia skirtingus požiūrius į organizacijos atstovavimą bei kelia komunikacinius trikdžius tiek jos viduje, tiek išorėje.
- Pasitaikė, kad problemos sprendimo rengimo metu pasireiškia veiksmų algoritmo trūkumas sprendimo alternatyvų paieškoje (neapžvelgiamos galimos kitos sprendimo alternatyvos, kurios apimtų platesnį požiūrį į rengiamą sprendimą bei įgalintų parengti kokybiškesnį (ilgalaikį) sprendimą). Dažnu atveju taip atsitiko dėl negebėjimo rasti reikiamą informaciją, pakankamai siauro pačios problemos bei viešojo valdymo sistemos veikimo supratimo.
- Pastebimas minimalus bendravimas tarp NVO organizacijų atliekant užduotis (tai lemia esama konkurencija tarp nevyriausybinių organizacijų dėl jų finansavimo ir pan.).
- Pasireškia nepakankamas kooperavimosi tarp nevyriausybinių organizacijų veiklos vertės supratimas, kuris tampa galimybe kokybiškesnio sprendimo parengimo ir įsitraukimo į priėmimo procesą.
- Mokymų metu išreikštos nuostatos ir požiūriai patvirtina susiformavusį stereotipą, esamą nepasitikėjimo tarp NVO ir vietos valdžios stigmą, kuri sukelia komunikacinius trikdžius tarp šių institucijų vykdant bendras veiklas.

Rekomendacijos pasiūlymų rengėjams:
- į sprendimų rengimą įtraukti kuo daugiau nevyriausybinės organizacijos narių siekiant suformuluoti platesnį požiūrį į sprendžiamą problemą bei parengti sprendimo alternatyvas;
- nevyriausybinių organizacijų lyderiams daugiau pastangų skirti dalinantis užduotimis ir veiklomis su kitais nariais;
- rengiant sprendimus ir dalyvaujant jų priėmime daugiau kooperuotis su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms tai būtų aktualu;
- rengiant sprendimus labiau inicijuoti ir organizuoti viešą dialogą su vietos valdžios atstovais;
- viešojo dialogo metu atkreipti dėmesį, kad svarbu suprasti kitų dalyvių poziciją (“pasimatuoti kitų batus”);
- bendradarbiaujant tarp nevyriausybinių organizacijų ir vietos valdžios siekti daugiau skaidrumo ir vengti stereotipų bei komunikacijos trikdžių.

15 NVO narių stebėsena mokymų metu yra sudedamoji Projekte atliekamo tęstinio išilginio tyrimo dalis. Išsamesni jos rezultatai bus pateikti bendroje tyrimo ataskaitoje, kurioje bus identifikuoti NVO dalyvavimą viešajame valdyme ir sprendimų priėmime lemiantys veiksniai.  

Alt

ĮVYKO PIRMIEJI MOKYMAI, SKIRTINVO INSTITUCINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMUI

2019 m. lapkričio 22 d. ir lapkričio 29 d. Šiaurės Lietuvos kolegijoje pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) organizuoti mokymai, orientuoti į NVO institucinių gebėjimų tobulinimą. 16 val. mokymus „NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą“ vedė kompetentinga lektorė Oksana Mejerė, turinti darbo su tiksline auditorija bei su mokymų tematika susijusios, patirties.
Mokymuose dalyvavo 15 NVO narių, atstovaujančių projekto pareiškėją VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ ir 3 projekto partnerių organizacijas („Apskritasis stalas“, "Visuomeninės iniciatyvos", "Lieporių bendruomenės centras"). Vykdydama projekto 1.2. veiklą („Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“) mokymus organizavo už šios veiklos įgyvendinimą atsakinga VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.
Mokymuose „NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą“ NVO atstovams buvo suteikta žinių ir gebėjimų apie advokacijos metodą, taikomą darant įtaką politikos formavimo procesams ir siekiant konkrečių pokyčių pasirinktos problemos sprendimo atžvilgiu. Į mokymų turinį buvo įtraukti šie svarbūs advokacijos teoriniai ir praktiniai aspektai: kampanijos planavimo, advokacijos strategijos rengimo ir įgyvendinimo aspektai. Kadangi kai kurie mokymų dalyviai dalyvaus kitose projekto veiklose, įsitrauks į pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų rengimą, tad mokymuose fokusuotasi į šių kompetencijų gerinimą (į mokymus buvo integruotos aktualios individualios ir grupinės praktinės užduotys, kurios užtikrino NVO institucinių gebėjimų, būtinų rengiant pasiūlymus dėl viešojo valdymo sprendimų, tobulinimą).
Mokymuose „NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą“ buvo naudotas atvejo analizės metodas, nagrinėti atvejai pagal projekte pasirinktas viešojo valdymo sritis, taikytas patirtinis metodas (pasiūlymų teikimo patirties turintys asmenys, NVO nariai, mokymuose dalinosi savo patirtimi), integruoti probleminio mokymo elementai (identifikuojama problema ir kūrybiškai ieškoma konstruktyvių jos sprendimo būdų), komandinis darbas, pasitelktos šiuolaikinės informacinės komunikacinės technologijos.
Lektorės organizuotos mokymų dalyvių refleksijos tiek pirmos, tiek antros mokymų dienos pabaigoje (tarpinė ir galutinė refleksijų sesijos) patvirtino mokymų kokybę, mokymų turinio aktualumą ir naudą, tobulinant NVO institucinius gebėjimus ir rengiantis kitų šio projekto veiklų atlikimui.
Įgyvendinant šią projekto veiklą („1.2. Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“) 2020 m. sausio 10 ir 17 d. bus organizuojami tęstiniai mokymai pagal antrąją temą „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika“. Iki 2020 m. kovo mėn. planuojama įgyvendinti visą mokymų ciklą, susidedantį iš 4 tematikų, nustatytų atsižvelgiant į NVO trūkstamus institucinius gebėjimus, pasirinktas viešojo valdymo politikos sritis ir numatytų rengti pasiūlymų kryptis.

MOKYMAI PAGAL PROJEKTĄ „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“ SĖKMINGAI TĘSIASI

2020 m. sausio 10 d. ir sausio 17 d. Šiaurės Lietuvos kolegijoje pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) buvo organizuoti NVO institucinių gebėjimus tobulinantys mokymai pagal antrąją temą „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika“. 16 val. mokymus vedė kompetentinga viešojo administravimo srities specialistė, daktarė Vita Juknevičienė. Mokymuose dalyvavo 15 NVO narių, atstovaujančių projekto pareiškėją VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ ir 3 projekto partnerių organizacijas („Apskritasis stalas“, "Visuomeninės iniciatyvos", "Lieporių bendruomenės centras"). Vykdydama projekto 1.2. veiklą („Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“) mokymus organizavo už šios veiklos įgyvendinimą atsakinga VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.
Mokymuose „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika“ NVO atstovams buvo suteikta žinių ir gebėjimų apie tai, kaip NVO efektyviai ir rezultatyviai galėtų įsitraukti į pasiūlymų viešojo valdymo klausimais teikimą. Aktualizuoti esminiai reikalavimai ir principai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiami pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimo. Pateikti tinkamai ir netinkamai parengtų pasiūlymų pavyzdžiai. Dalintasi mokymuose dalyvaujančių NVO atstovų turima pasiūlymų rengimo bei teikimo gerąja ir blogąja patirtimi, identifikuoti sėkmingo (nesėkmingo) pasiūlymo viešojo valdymo klausimais esminiai bruožai, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos galima reakcija į pateiktą pasiūlymą. Atliktos aktualios mokymų dalyvių praktinius gebėjimus ugdančios individualios ir grupinės užduotys. Gilintasi į tai, kaip optimizuoti pasiūlymų viešojo valdymo klausimais rengimą, jungiant šio proceso pagrindinius analitinius elementus - įtikinimą, samprotavimą, logiką, kaip į pasiūlymų rengimo ir teikimo etapus galėtų būti integruojama advokacijos strategija. Diskutuota apie tai, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama, siekiant išspręsti vieną ar kitą viešąją problemą bei teikiant į jos sprendimą orientuotą pasiūlymą valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.
Lektorės organizuotos mokymų dalyvių refleksijos patvirtino mokymų kokybę, mokymų turinio aktualumą ir reikšmę, tobulinant NVO institucinius gebėjimus ir rengiantis kitų šio projekto veiklų įgyvendinimui: veiklai Nr. 1.3. - Stažuočių, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas; veiklai Nr. 2.1., 2.2., 2.3. - Pasiūlymų iš atitinkamų viešojo valdymo sričių parengimas ir pateikimas; veiklai Nr. 2.4. - Bendro pasiūlymo iš viešojo valdymo srities "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriuo remiantis bus priimtas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas viešojo valdymo sprendimų projektas, parengimas ir pateikimas.
Įgyvendinant šią projekto veiklą („1.2. Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“) 2020 m. sausio 31 d. ir vasario 7 d. bus organizuojami tęstiniai mokymai pagal trečiąją temą „Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas“. Iki 2020 m. kovo mėn. vidurio planuojama įgyvendinti visą mokymų ciklą, susidedantį iš 4 tematikų, nustatytų atsižvelgiant į NVO trūkstamus institucinius gebėjimus, pasirinktas viešojo valdymo politikos sritis ir numatytų rengti pasiūlymų kryptis.

PAGAL PROJEKTĄ „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“ ĮGYVENDINTI DAR VIENI MOKYMAI

2020 m. sausio 31 d. ir vasario 7 d. Šiaurės Lietuvos kolegijoje pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) buvo organizuoti NVO institucinius gebėjimus tobulinantys mokymai pagal trečiąją temą “Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas”. 16 val. apimties mokymus vedė viešojo administravimo srities specialistė Anželika Gumuliauskienė, turinti aukšto lygio teorinių ir praktinių žinių. Mokymuose dalyvavo NVO nariai, atstovaujantys projekto pareiškėją VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ ir 3 projekto partnerių organizacijas („Apskritasis stalas“, "Visuomeninės iniciatyvos", "Lieporių bendruomenės centras"). Mokymus organizavo už šios veiklos įgyvendinimą atsakinga VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“, vykdydama projekto 1.2. veiklą „Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“.

Mokymuose “Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas” NVO atstovams buvo suteikta žinių apie tai, kaip tinkamai bei vadovaujantis „Viešųjų konsultacijų metodikos taikymo gairėmis“ planuoti ir organizuoti viešąsias konsultacijas. Pateikti tinkamai ir netinkamai įgyvendintų viešųjų konsultacijų pavyzdžiai. Atliktos pagal mokymų temą aktualios mokymų dalyvių praktinius gebėjimus ugdančios individualios ir grupinės užduotys. Diskutuota apie tai, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama planuojant ir organizuojant viešąsias konsultacijas, ieškota kylančių problemų priežasčių ir optimalių sprendimo būdų.

Lektorės organizuotos mokymų dalyvių refleksijos patvirtino aukštą mokymų kokybę, mokymų turinio aktualumą ir reikšmę, siekiant bendro projekto tikslo - tobulinant NVO institucinius gebėjimus. Pažymėtina, kad šiuose mokymuose įgytos žinios bei gebėjimai yra reikšmingi kitų šio projekto veiklų įgyvendinimui: veiklai Nr. 1.3. - Stažuočių, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas; veikloms Nr. 2.1., 2.2., 2.3. - Pasiūlymų iš atitinkamų viešojo valdymo sričių parengimas ir pateikimas; veiklai Nr. 2.4. - Bendro pasiūlymo iš viešojo valdymo srities "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriuo remiantis bus priimtas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas viešojo valdymo sprendimų projektas, parengimas ir pateikimas.

Įgyvendinant šią projekto veiklą („1.2. Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“) 2020 m. vasario 21 ir 28 d. bus organizuojami tęstiniai mokymai pagal ketvirtąją (paskutinę) temą „Viešasis dialogas“. Įgyvendus visą mokymų ciklą, susidedantį iš 4 tematikų, bus inicijuotas pasiūlymų pagal pasirinktas viešojo valdymo politikos sritis rengimas – iš mokymuose dalyvavusių NVO atstovų bus suformuotos darbo grupės, kurios rengs ir teiks siūlymus valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms.

ĮGYVENDINTI PASKUTINIAI PROJEKTINIAI MOKYMAI, SKIRTI NVO INSTITUCINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMUI

2020 m. vasario 21 d. ir vasario 28 d. Šiaurės Lietuvos kolegijoje pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) buvo organizuoti NVO institucinius gebėjimus tobulinantys mokymai pagal ketvirtąją (paskutiniąją) temą “Viešasis dialogas”. 16 val. apimties mokymus vedė itin didelės mokymų vedimo patirties turinti doc. dr. Jūratė Valuckienė. Mokymuose dalyvavo NVO nariai, atstovaujantys projekto pareiškėją VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ ir 3 projekto partnerių organizacijas („Apskritasis stalas“, "Visuomeninės iniciatyvos", "Lieporių bendruomenės centras"). Mokymus organizavo už šios veiklos įgyvendinimą atsakinga VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.
Mokymuose “Viešasis dialogas” NVO atstovams buvo suteikta šiuolaikinių žinių ir gebėjimų apie viešąjį dialogą, viešojo dialogo rūšis, jų charakteringus bruožus, viešojo dialogo strategiją (kūrimą, įgyvendinimą), aktualizuojant visuomenės įtraukimo/įsitraukimo į visuomenei svarbių klausimų kėlimą per viešąjį dialogą galimybes tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriais. Mokymuose buvo pateikti tinkamai ir netinkamai organizuoto viešojo dialogo pavyzdžiai. Atliktos pagal mokymų temą aktualios mokymų dalyvių praktinius gebėjimus ugdančios individualios ir grupinės užduotys. Diskutuota apie tai, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama planuojant ir organizuojant viešąjį dialogą, ieškota kylančių problemų priežasčių ir sprendimo būdų. Mokymai buvo itin gilaus turinio ir įtvirtino visų ankstesnių mokymų metu įgytas žinias ir gebėjimus, leido išplėtoti kompetencijas, įgytas prieš tai buvusiose 3 mokymų ciklo dalyse: NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą; Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika; Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas. Lektorės organizuotos mokymų dalyvių refleksijos patvirtino didelę mokymų naudą ir jų aukštą kokybę, mokymų turinio šiuolaikiškumą, aktualumą ir svarbą, siekiant bendro Projekto tikslo – tobulinant NVO institucinius gebėjimus.
Įgyvendinus Projekto 1.2. veiklą „Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“ toliau bus realizuojamos kitos veiklos:

  • veikla Nr. 1.3. „Stažuočių, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas“;
  • veiklos Nr. 2.1., 2.2., 2.3. „Pasiūlymų iš atitinkamų viešojo valdymo sričių parengimas ir pateikimas“;
  • veikla Nr. 2.4. „Bendro pasiūlymo iš viešojo valdymo srities "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriuo remiantis bus priimtas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas viešojo valdymo sprendimų projektas, parengimas ir pateikimas“.

Tęsiant Projekto veiklas artimiausioje perspektyvoje bus inicijuotas pasiūlymų pagal pasirinktas viešojo valdymo politikos sritis rengimas – iš mokymuose dalyvavusių NVO atstovų bus suformuotos darbo grupės, kurios rengs ir teiks siūlymus valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms.
 

PAGAL PROJEKTĄ „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“ INICIJUOTA PASIŪLYMŲ DĖL VIEŠOJO VALDYMO SPRENDIMŲ RENGIMO VEIKLA

VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ kartu su 3 partnerinėmis organizacijomis („Apskritasis stalas“, "Visuomeninės iniciatyvos", "Lieporių bendruomenės centras") pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) pradėjo inicijuoti darbo grupių formavimą ir pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų rengimo ir teikimo veiklą.

Įgyvendindama Projekto veiklą Nr. 2.1. VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ parengs ir valstybės ar savivaldybės institucijoms pateiks 4 pasiūlymus: 2 pasiūlymus iš viešojo valdymo srities “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra”, 1 pasiūlymą iš viešojo valdymo srities “Socialinės atskirties ir skurdo mažinimas”, 1 pasiūlymą iš viešojo valdymo srities “Švietimas ir mokslas”.  

Realizuojant Projekto veiklą Nr. 2.2. Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ atstovai susitelks į darbo grupę, kuri bus atsakinga už 2 pasiūlymų iš viešojo valdymo srities „Jaunimas“ parengimą ir pateikimą. 

Projekto veiklos Nr. 2.3. apimtyje jungtinėmis 3 NVO pastangomis („Šiaurės Lietuvos kolegija“, "Visuomeninės iniciatyvos", "Lieporių bendruomenės centras") bus parengti dar 4 pasiūlymai – visi iš viešojo valdymo srities "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra".

Projekto veiklos 2.4. esminis siekinys – apjungus visų Projekte dalyvaujančių 4 organizacijų patirtį ir įdirbį parengti 1 pasiūlymą iš viešojo valdymo srities "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriuo remiantis bus priimtas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas viešojo valdymo sprendimų projektas, parengimas ir pateikimas. Šis bendras pasiūlymas turės būti įgyvendintas, t.y. pasiūlymo turinys, argumentacija bei taikyta advokacijos kampanija turi inicijuoti identifikuotos viešojo valdymo problemos sprendimą, užtikrinti teigiamus pokyčius ar objektyvią pozityvią kaitą viešojo valdymo srityje "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra".

Pasiūlymų rengimo veiklos (2.1., 2.2., 2.3., 2.4.) bus vykdomos nuosekliai ir laipsniškai, siekiant 4 NVO tarpusavio sinergijos, efektyviai panaudojant jų ankstesnį įdirbį ir gerąją patirtį. Į laikinąsias darbo grupes, kurios rengs ir teiks pasiūlymus dėl viešojo valdymo sprendimų, bus įtraukti tikslingai atrinkti Projekto pareiškėjo ir 3 partnerinių organizacijų atstovai, kurie dalyvavo jau įgyvendintoje Projekto veikloje Nr. 1.2. (Mokymuose, skirtuose NVO institucinių gebėjimų stiprinimui). Kai kurie pasiūlymų rengimo darbo grupės nariai tobulins pasiūlymų rengimo ir teikimo kompetencijas tarptautinėse stažuotėse, patirties semsis Nyderlanduose ir/arba Ispanijoje (Projekto veikla Nr. 1.3. „Stažuočių, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas“.

Projekte iš viso bus parengta 11 pasiūlymų, apimančių viešojo valdymo tematiką ir orientuotų į aktualių problemų sprendimą. Pasitelkus viešajame valdyme pripažintą advokacijos teoriją ir praktiką, panaudojus kompetentingų konsultantų ekspertų paslaugas, į viešas diskusijas įtraukus vietinę bendruomenę, specialistus ir kitas suinteresuotas grupes bus parengti kokybiški pasiūlymai. Bus siekiama, kad visi Projekte parengti pasiūlymai visuomenėje būtų išgirsti, nagrinėjami bei svarstomi ir tokiu būdu prisidėtų prie viešojo valdymo sprendimų skaidrumo bei kokybės.

NUOTOLINĖ APSKRITOJO STALO DISKUSIJA „DALYVAUJAMASIS BIUDŽETAS: IŠŠŪKIAI IR PATIRTYS ŠIAULIŲ MIESTE“ – KVIEČIAME DALYVAUTI

Kartu siekime aktyvesnio Šiaulių miesto gyventojų dalyvavimo viešojo valdymo sprendimų priėmime ir įsitraukimo į biudžeto formavimo procesus. 2020 m. lapkričio 23 d. vyksiančioje diskusijoje bus pristatytas Šiaurės Lietuvos kolegijos pasiūlymas iš viešojo valdymo srities “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra”.
Pranešimą „Dalyvaujamasis biudžetas: iššūkiai ir patirtys Šiauliu mieste“ skaitys Šiaulių miesto Mero patarėjas Justinas Švėgžda, dalyvaus ir nuomonę reikš kiti politikai, Šiaulių miesto gyventojai.
Prisijungimo nuorodą atsiųsime renginio dieną registracijoje nurodytu el. pašto adresu.
Projektas „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Alt

NUOTOLINĖ APSKRITOJO STALO DISKUSIJA „SUTARTINIAI NUOTEKŲ TVARKYMO ASPEKTAI: ESAMA SITUACIJA IR GERINIMO KRYPTYS“ – KVIEČIAME DALYVAUTI

Alt

Kartu siekime aktyvesnio Šiaulių miesto gyventojų dalyvavimo viešojo valdymo sprendimų priėmime ir įsitraukimo į į gero valdymo ir gamtinės aplinkos išsaugojimo procesus.
2020 m. gruodžio 7 d. vyksiančioje diskusijoje bus pristatytas Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ bendrai rengiamas pasiūlymas iš viešojo valdymo srities „Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra“. Pasiūlymu siekiama teisės aktų pagalba geriau sureguliuoti sutartinius santykius tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, išleidžiančių gamybines nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas. Pranešimą „Sutartiniai nuotekų tvarkymo aspektai Lietuvoje“ skaitys Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, kalbės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius, Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjas Justinas Švėgžda. Renginyje dalyvaus ir savo nuomones reikš kiti vandentvarkos specialistai, Šiaulių miesto gyventojai.
Prisijungimo nuorodą atsiųsime renginio dieną registracijoje nurodytu el. pašto adresu.
Projektas „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

NUOTOLINĖ APSKRITOJO STALO DISKUSIJA „DALYVAUJAMASIS BIUDŽETAS: IŠŠŪKIAI IR PATIRTYS ŠIAULIŲ MIESTE“ – PAGRINDINIAI PROJEKTINIO RENGINIO REZULTATAI

2020 m. lapkričio 23 d. įvyko nuotolinė Apskritojo stalo diskusija apie dalyvaujamojo biudžeto taikymą ir jo tobulinimo galimybes Šiaulių mieste. Diskusijoje buvo pristatytas pagal Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) nevyriausybinės organizacijos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ rengiamas pasiūlymas iš viešojo valdymo srities “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra”. Keturias valandas (nuo 13 val. iki 17 val.) trukusiame renginyje, į kurį įsijungė net 27 dalyviai, įtvirtintas aktyvesnis Šiaulių miesto gyventojų dalyvavimo viešojo valdymo sprendimų priėmime siekinys, skatinimas įsitraukti į miesto biudžeto formavimo procesus.

Renginį moderavo VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ atstovė, pasiūlymo rengimo darbo grupės narė Audronė Rimkevičienė. Nuotolinio renginio pradžioje trumpai prisistatė dalyviai (vyko „Blic prisistatymas“). Toliau buvo skaitomi tematiniai pranešimai. Egidijus Elijošus (Šiaulių miesto Mero pavaduotojas) pranešime ,,Socialinis į(si)traukimas į dalyvaujamojo biudžeto firmavimą" aktualizavo bendruomenės narių įsitraukimo į miesto biudžeto formavimą socialinę reikšmę. Justinas Švėgžda (Šiaulių miesto Mero patarėjas) pranešime pristatė pagrindinius dalyvaujamojo biudžeto Šiaulių mieste pasiekimus ir iššūkius, apžvelgė pastaruosius kelerius metus Šiaulių mieste organizuoto idėjų konkurso rezultatus, kokybinius ir kiekybinius rodiklius. Pirmąją diskusijos dalį pabaigė viešojo administravimo srities specialistė daktarė Rita Toleikienė, kuri pasisakė tema „Dalyvaujamasis biudžetas kaip būdas užtikrinti didesnį viešųjų sprendimų skaidrumą“. Pažymėtina, kad ši mokslininkė ir tyrėja Projekte vykdo tęstinį beveik visą Projekto laikotarpį tęsiamą tyrimą „NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime“ (tyrimo tikslas – nustatyti NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnius, NVO/jų ir savivaldybių ekspertų patirtis dalyvaujant sprendimų priėmimo procese bei įvertinti projekto metu įgyvendintų priemonių veiksmingumą).

Antrojoje Apskritojo stalo diskusijos dalyje buvo pristatytas darbo grupės, suformuotos iš nevyriausybinės organizacijos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ atstovų, rengiamas pasiūlymas dėl dalyvaujamojo biudžeto tobulinimo galimybių Šiaulių mieste. Pasiūlymo turinys atitinka Projekte nustatytus reikalavimus – fiksuota atitiktis viešojo valdymo sričiai “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra” ir tiesioginės sąsajos su 2014-2020 nacionalinės pažangos programoje nustatytomis įgyvendinimo kryptimis. Fiksuotas Pasiūlymo adresatas (atsakinga valstybės ar savivaldybės institucija) – Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Pasiūlymo įtvirtinimo teisiniuose dokumentuose pagrindas – Bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašas, t.y. inicijuojami argumentuoti pakeitimai šiame dokumente. Nustatytas optimistinis (maksimalus) siekiamas rezultatas – pateikto Pasiūlymo pagrindu atlikti teisinio reguliavimo pakeitimai. Siekiama, kad Šiaulių miesto savivaldybėje būtų priimti sprendimai pakeisti Aprašą kaip pagrindinį dalyvaujamojo biudžeto taikymą Šiaulių mieste reglamentuojantį teisės aktą atsižvelgiant į darbo grupės pateiktą Pasiūlymą.

Pristatant Pasiūlymą išskirta 10 krypčių, sudėtinių Pasiūlymo dalių (komponenčių). Kartu buvo pateikti Pasiūlymo rengėjų poziciją pagrindžiantys teiginiai bei argumentai. Pristatytos konkrečios rekomendacijos, susijusios su Aprašo keitimu, pvz., siūlymai patikslinti tam tikras Aprašo sąvokas, terminus, išplėsti potencialių paraiškos teikėjų, idėjos miestui konkurso dalyvių, ratą, netaikyti jiems geografinių ar kitų apribojimų, išskyrus amžiaus kriterijų, sudaryti galimybes konkurse dalyvauti ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams asmenims, kurie atstovauja bendruomenės bei gyventojų poreikius, patikslinti viešajame balsavime galinčių dalyvauti gyventojų segmentą, numatyti kelių idėjų (paraiškų) koncepcinio jungimo galimybę bei realizaciją tiek idėjų turinio, tiek administraciniu požiūriais, jei su tuo sutinka patys pareiškėjai, apibrėžti pakartotinio idėjų teikimo galimybę paskesniais metais, nustatyti pateiktų paraiškų atrankos ir idėjų vertinimo etapus bei jų trukmę, suformuoti viešosios aplinkos gerinimo idėjų banką arba archyvą, apibrėžti jo paskirtį bei naudojimo galimybes idėjų konkurso ribose ir už jo ribų (pvz. realizuojant kitas Šiaulių miesto savivaldybės programas), numatyti skatinimo dalyvauti idėjų konkurse priemones, identifikuoti idėjų konkurso laimėtojų apdovanojimo alternatyvas, parinkti optimalų viešajame balsavime atiduodamų balsų (pozicijų) skaičių priklausomai nuo bendro pateiktų paraiškų skaičiaus, patikslinti tam tikrus paraiškų atrankos, vertinimo ir idėjų realizavimo aspektus. Pasiūlyme išskirtos kryptys orientuotos į Darnaus miesto kūrimo bei užtikrinimo principų įtvirtinimą, atitinka esamą situaciją ir tendencijas, grindžiamos norminių ir strateginių dokumentų analize, atliktų tyrimų rezultatais.

Po diskusijoje pristatyto Pasiūlymo toliau sekė kitų diskusijos dalyvių įžvalgos ir pasisakymai dėl dalyvaujamojo biudžeto taikymo ir jo tobulinimo galimybių Šiaulių mieste. Į diskusijas įsitraukė Projekto partneriai, kiti diskusijos dalyviai – savivaldybės atstovai, politikai, mokslininkai, tyrėjai, Šiaulių miesto gyventojai. Renginio pabaigoje organizuota diskusijos dalyvių baigiamoji refleksija, organizatoriai diskusijos dalyviams palinkėjo kuo aktyviau įsitraukti į viešosios politikos formavimą bei dalyvauti viešojo valdymo sprendimų priėmime.

Apskritojo stalo diskusija – tai vienos iš veiklų (Pasiūlymų iš atitinkamų viešojo valdymo sričių parengimas ir pateikimas atsakingoms valstybės ar savivaldybės institucijoms) sudedamoji dalis. Šis nuotolinis renginys organizuotas realizuojant vieną iš Projekto veiklos Nr. 2.1. komponenčių (įgyvendinant Projekto veiklą Nr. 2.1. VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ parengs ir valstybės ar savivaldybės institucijoms pateiks 4 pasiūlymus: 2 pasiūlymus iš viešojo valdymo srities “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra”, 1 pasiūlymą iš viešojo valdymo srities “Socialinės atskirties ir skurdo mažinimas”, 1 pasiūlymą iš viešojo valdymo srities “Švietimas ir mokslas”.

Organizatoriai ypač pozityviai vertina tai, kad diskusijoje dalyvavo net 5 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovai. Daugelis iš jų yra tiesiogiai atsakingi už dalyvaujamojo biudžeto realizaciją Šiaulių mieste ar priklauso darbo grupei, kuruojančiai idėjos miestui konkurso, kuris ir įtvirtina dalyvaujamojo biudžeto principus, įgyvendinimą. Toks gausus vietinės valdžios atstovų dalyvavimas patvirtina susidomėjimą dalyvaujamojo biudžeto tematika bei nusiteikimą bendradarbiauti su NVO sektoriumi siekiant nuolatinės pažangos ir į viešosios politikos formavimą gyventojus įsitraukti skatinančių procesų gerinimo.

Alt Alt

ĮGYVENDINANT PROJEKTĄ ĮVYKO DAR VIENA APSKRITOJO STALO DISKUSIJA „SUTARTINIAI NUOTEKŲ TVARKYMO ASPEKTAI: ESAMA SITUACIJA IR GERINIMO KRYPTYS“

Alt

2020 m. gruodžio 7 d. vyko nuotolinė Apskritojo stalo diskusija apie sutartinius nuotekų tvarkymo aspektus - esamą situaciją ir gerinimo kryptis.

Diskusijoje buvo pristatytas pagal Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) trijų nevyriausybinių organizacijų – Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ - rengiamas pasiūlymas iš viešojo valdymo srities “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra”. Keturias valandas (nuo 13 val. iki 17 val.) trukusiame renginyje, į kurį įsijungė 26 dalyviai, siekta kaip galima plačiau Šiaulių miesto savivaldybės gyventojus įtraukti į viešąjį valdymą, viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesus, paskatinti juos siekti sveikos ir švarios aplinkos išsaugojimo, domėtis ir kartu spręsti problemas, keliančias grėsmę gyvenamajai aplinkai.

Renginį moderavo asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ ir pasiūlymo rengimo grupės vadovas Vytautas Kabaila. Su Pareiškėjo - viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ – administruojamu projektu „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“, Pasiūlymo rengimo grupe ir prasidėjusia Apskritojo stalo diskusija jos dalyvius supažindino Pasiūlymo rengimo grupės narė Audronė Rimkevičienė.

Renginio pranešėjas – Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius - išdėstė pagrindines nuotekų valymo įmonių problemas, kurių sprendimui trūksta valstybinio požiūrio, išreiškė viltį, kad naujasis aplinkos ministras į šias problemas atkreips didesnį dėmesį ir padės jas kartu spręsti. Asociacijos prezidentas išreiškė apgailestavimą, kad valstybės institucijos labai daug reikalauja iš nuotekas valančių įmonių, tačiau joms neduoda jokių realių svertų tinkamai kontroliuoti gamybines nuotekas išleidžiančių pramonės įmonių, įtikinti jas, kad visada reikia laikytis sutarčių, pasirašytų su nuotekų tvarkytojais.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas priminė, jog asociacija jau prieš 11 metų tuometinei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pasiūlė parengti ir patvirtinti aprašą dėl padidintos ir specifinės taršos, kuris nuotekų tvarkytojams leistų bent dalinai kontroliuoti teršalus išleidžiančias įmones. Toks aprašas buvo patvirtintas. Asociacijos direktorius informavo, jog šių metų balandžio pradžioje, jau po įvykusio „Grigeo“ skandalo, asociacija savo įmanių, savo specialistų pagalba parengė išsamų dokumentą dėl teisinio reguliavimo tobulinimo nuotekų tvarkymo srityje, išdėstė tai, kas svarbiausia vandentvarkos įmonėms, gamtinei aplinkai, žmonėms, taip pat ir pramonės įmonėms, aptariant ir klausimus dėl netesybų, ydingo teisinio reguliavimo, abonento išleidžiamų nuotekų kontrolės.

Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjo Justino Švėgždos, kaip ir savivaldybės mero, nuomone, ne gyventojai turėtų mokėti už tokių teršėjų, kaip Klaipėdos „Grigeo“, aplinkai padarytą žalą. Jo požiūriu, buvusios Vyriausybės trajektorija tuo klausimu negali nuteikti labai pozityviai, todėl yra puiki proga inicijuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų pakeitimus, nes priimtos pataisos yra skirtos ne tam, kad daugiau mokėtų tikrieji teršėjai. Pasak kalbėjusiojo, dabartinis teisinis mechanizmas nemotyvuoja ūkio subjektų neteršti ir tai nėra vien aukštų politikų ir pareigūnų klausimai, tai yra ir visuomenės klausimai.

Nuotekų valyklos viršininkė Rita Eizintienė diskusijos dalyviams išsamiai paaiškino šiandieninius sutartinius santykius tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, pakomentavo šiuos santykius reguliuojantį ydingą teisinį reglamentavimą, atsakė į diskusijos dalyvių klausimus. Klausimus kalbėjusiems pateikė diskusijos dalyviai Jolita Dūdienė, Vytautas Kabaila, Jonas Šidlauskas.

Antrojoje Apskritojo stalo diskusijos dalyje buvo pristatytas darbo grupės, suformuotos iš nevyriausybinių organizacijų - asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ - atstovų, rengiamas pasiūlymas dėl sutartinių santykių tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, išleidžiančių gamybines nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas, sureguliavimo. Pasiūlymo turinys atitinka Projekte nustatytus reikalavimus – fiksuota atitiktis viešojo valdymo sričiai “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra” ir tiesioginės sąsajos su 2014-2020 nacionalinės pažangos programoje nustatytomis įgyvendinimo kryptimis. Fiksuotas Pasiūlymo adresatas (atsakinga valstybės ar savivaldybės institucija) – LR aplinkos ministerija. Pasiūlymo įtvirtinimo teisiniuose dokumentuose pagrindas – Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 990 redakcija), 67 punkto pataisos. Nustatytas optimistinis (maksimalus) siekiamas rezultatas – pateikto Pasiūlymo pagrindu atlikti teisinio reguliavimo pakeitimai. Siekiama, kad LR aplinkos ministerijoje būtų priimti sprendimai pakeisti Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 67 punktą, šį punktą papildant naujais 671, 672 ir 673 punktais, atsižvelgiant į darbo grupės pateiktą Pasiūlymą.

Pristatant Pasiūlymą, pirmiausia buvo aptarta esamų sutartinių santykių tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, išleidžiančių gamybines nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas, analizė.

Paaiškinta, jog, rengiant šią analizę, buvo pasinaudota naujausiais duomenimis ir išvadomis, kurias Valstybės kontrolė pateikė 2020 m. lapkričio 19 d. valstybinio audito ataskaitoje „Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas“. Kartu su pasiūlymo rengimo grupės nariais ir savanoriais buvo išanalizuoti LR įstatymai, kiti teisės aktai, reglamentuojantys santykius tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pateikta informacija, Geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo tipinė sutartis, kurią su abonentais pasirašo uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių vandenys“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Šiaulių apygardos administracinio teismo šeši sprendimai ir nutartys administracinėse bylose pagal nuotekas tvarkančių įmonių ir abonentų pareiškimus, prašymus, skundus. Taip pat buvo išanalizuota Europos Bendrijos steigimo sutartis, pasirašyta 2006 m. gruodžio 29 d., Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. sausio 18 d. reglamentas (EB) Nr. 166/2006 „Dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo“, Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyva 2004/35/ET „Dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)“, kiti Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys gamtinės aplinkos išsaugojimą ir atsakomybę už šiai aplinkai padarytą žalą. Kartu buvo pateikti Pasiūlymo rengėjų poziciją pagrindžiantys teiginiai bei argumentai, nurodytos spręstinos problemos ir siektinas tikslas teisės aktais reglamentuojant santykius tarp nuotekų tvarkytojų ir abonentų, išleidžiančių gamybines nuotekas į centralizuotąsias nuotekų surinkimo sistemas. Baigiant Pasiūlymo pristatymą buvo pateikti argumentai dėl siūlomų Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 67 punkto pataisų, perskaitytos siūlomos pataisos, pateiktas kita informacija, dominusi diskusijos dalyvius.

Po pristatyto Pasiūlymo toliau sekė kitų diskusijos dalyvių įžvalgos ir pasisakymai dėl parengto pasiūlymo, buvo pateikti atsakymai į diskusijos dalyvių klausimus. Renginio pabaigoje buvo padėkota pasiūlymo rengimo partneriams - asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ – už jų svarų indėlį į pasiūlymo rengimą, padėkota darbo grupės nariams: Elvyrai Užkuraitienei, Dainorai Samčenkienei, Audronei Rimkevičienei, savanoriams Jonui Šidlauskui ir Virginijai Plančiūnienei, darbo grupės konsultantei Ritai Eizintienei, palinkėta nevyriausybinėms ir bendruomeninėms organizacijoms, visuomenei aktyviau įsitraukti į viešojo valdymo ir viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesus, įskaitant procesus, susijusius su žaliosios gyvenamosios aplinkos išsaugojimu.

KAIP SUEFEKTYVINTI SENIŪNAIČIŲ RINKIMO IR ATSTOVAVIMO GYVENTOJŲ INTERESAMS PROCESUS: SIŪLOMOS PATAISOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYME

Alt

Kviečiame dalyvauti nuotolinėje Apskritojo stalo diskusijoje „Kaip suefektyvinti seniūnaičių rinkimo ir atstovavimo gyventojų interesams procesus: siūlomos pataisos Vietos savivaldos įstatyme“.
Diskusija vyks 2021 m. balandžio 23 d. (penktadienį) nuo 11 iki 15 val.

Diskusijoje bus pristatytas Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ bendrai rengiamas pasiūlymas dėl Vietos savivaldos įstatymo patikslinimo ir papildymo.

Tai bus viešojo valdymo politikos sričiai „Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra“ priskirtinas pasiūlymas, kuriuo sieksime teigiamų teisinio reglamentavimo pokyčių, kurie būtų įtvirtinti Vietos savivaldos įstatyme, kaip teisės akte, skatinančiame ir plėtojančiame vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą, nustatančiame ne vietos savivaldos principus, bet ir savivaldybių santykius su gyvenamųjų vietovių bendruomenėmis, jų renkamais atstovais – seniūnaičiais.

Pranešimą „Piliečių (seniūnaičių) įtraukimas į sprendimų priėmimą savivaldybėje“ skaitys Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto doc. dr. Saulius Nefas, kalbės Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkas prof. Ramūnas Navickas, Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.
Renginyje dalyvaus ir diskutuos kiti vietos savivaldos specialistai, bendruomeninių organizacijų atstovai, seniūnaičiai, Šiaulių miesto gyventojai.

Vykdoma išankstinė dalyvių registracija!
Registruokitės el. paštu: vytautas.kabaila@gmail.com
(registruodamiesi nurodykite savo vardą, pavardę, atstovaujamą organizaciją ir miestą). Jei kils klausimų, skambinkite tel. 8 698 88877. Prisijungimo nuorodą atsiųsime renginio dieną registracijoje nurodytu el. pašto adresu.

Bendruomeninės veiklos plėtojimo galimybės Šiaulių mieste: naudingos iniciatyvos ir siektini teisinio reglamentavimo pokyčiai

Kviečiame dalyvauti nuotolinėje Apskritojo stalo diskusijoje „Bendruomeninės veiklos plėtojimo galimybės Šiaulių mieste: naudingos iniciatyvos ir siektini teisinio reglamentavimo pokyčiai“. Diskusija vyks 2021 m. balandžio 29 d. (ketvirtadienis) nuo 11 iki 15 val.

Diskusiją moderuos ir pranešimą skaitys Bendruomeninių organizacijų tarybos (BOT) pirmininkas Saulius Stasiūnas. Renginio dalyvius sveikins ir diskusijoje dalyvaus Šiaulių miesto Mero pavaduotojas Egidijus Elijošus, Šiaulių miesto Mero patarėjas Justinas Švėgžda. Apie bendruomeniškumo skatinimą, bendruomeninės veiklos plėtojimą galės pasisakyti ir bus skatinami diskutuoti visi renginio dalyviai - vietos savivaldos specialistai, politikai, mokslininkai, tyrėjai, bendruomeninių organizacijų atstovai, bendruomenių lyderiai ir nariai.
Renginyje bus pristatytas viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ rengiamas pasiūlymas iš viešojo valdymo srities „Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra“ pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015), finansuojamą iš Europos socialinio fondo.

Vykdoma išankstinė dalyvių registracija!
Registruokitės el. paštu: rimkeviciene.audrone@slk.lt (registruodamiesi nurodykite savo vardą, pavardę, atstovaujamą organizaciją ir miestą). Jei kils klausimų, skambinkite tel. 8 699 21801. Prisijungimo nuorodą atsiųsime iki renginio likus 1 dienai registracijoje nurodytu el. pašto adresu.

Alt

NUOTOLINĖ APSKRITOJO STALO DISKUSIJA „KAIP SUEFEKTYVINTI SENIŪNAIČIŲ RINKIMO IR ATSTOVAVIMO GYVENTOJŲ INTERESAMS PROCESUS“

Alt

2021 m. balandžio 23 d. vyko nuotolinė Apskritojo stalo diskusija, kurioje buvo aptariama, kaip suefektyvinti seniūnaičių rinkimo ir atstovavimo gyventojų interesams procesus, ieškoma šios problemos sprendimo galimybių siūlant pataisas Vietos savivaldos įstatyme.
Diskusijoje buvo pristatytas pagal Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) trijų nevyriausybinių organizacijų – Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ - rengiamas pasiūlymas iš viešojo valdymo srities “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra”.
Keturias valandas (nuo 11 val. iki 15 val.) trukusiame renginyje, į kurį įsijungė 45 dalyviai, siekta kaip galima plačiau Šiaulių miesto savivaldybės gyventojus įtraukti į viešąjį valdymą, viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesus, paskatinti juos aktyviau dalyvauti gyvenamosios vietovės bendruomenės veikloje, seniūnaičių rinkimuose, aktyvesnius bendruomenių narius siūlyti rinkti seniūnaičiais, išrinktus seniūnaičius – efektyviau atstovauti gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesams. Renginį moderavo pasiūlymo rengimo grupės narys Vytautas Kabaila.
Renginio pranešėjas - Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto doc. dr. Saulius Nefas – perskaitė pranešimą „Piliečių (seniūnaičių) įtraukimas į sprendimų priėmimą savivaldybėje“.
Pranešėjas pasidžiaugė bendruomeninių organizacijų pasiekimais per pastaruosius 20 metų, jų teikiama nauda ir reikalingumu gyvenamųjų vietovių bendruomenėms, pažymėjo bendruomeninių organizacijų ir seniūnaičių, kaip socialinio kapitalo, svarbą, seniūnaičių sueigos svarbą ir pasidalino savo nuomone apie seniūnaičio savanoriškos veiklos paskirtį, kurios, jo nuomone, keisti nereikėtų.
Pranešimo autorius pasidalino 17-oje savivaldybių atliktos apklausos rezultatais, taip pat ir rezultatais apie gyventojų aktyvumą dalyvaujant vietos savivaldos procesuose, seniūnaičių darbą, atliktos apklausos išvadomis.
Prelegento nuomone, valdžiai prieš 12 metų nereikėjo kištis į gyvenamosios vietovės bendruomenės reikalus keičiant Vietos savivaldos įstatymą, nes taip buvo pažeistas subsidiarumo principas, nors, pasak pranešėjo, valdžios atstovai sakė, kad jie turėjo gerų ketinimų ir tik norėjo suaktyvinti bendruomeninę veiklą.
Pranešėjas taip pat pasisakė už seniūnaičių galimybes tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybių institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės viešaisiais reikalais, kad ir nedidelius pakeitimus Vietos savivaldos įstatyme, kurie stiprintų seniūnaičio instituciją.
Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkas profesorius Ramūnas Navickas pateikė jo atstovaujamos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos ir savo nuomones apie seniūnaičių rinkimo tvarką, jų veiklos galimybes, daugiau tik simbolinį seniūnaičių sueigų ir išplėstinių seniūnaičių sueigų darbą bendruomenės labui, ataskaitų, kurias privalo rengti seniūnaičiai, abejotiną teikimo būtinybę savivaldybei.
Kalbantysis išdėstė savo nuomonę apie Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnyje numatytas seniūnaičio teises ir pareigas, ne tik kaip teoretikas, bet ir kaip praktikas motyvuotai sukritikavo šio straipsnio atskirų punktų silpnąsias vietas, nepritarė siūlymams, kad už darbą seniūnaičiams, kaip ir kitiems savanoriams, turėtų būti mokama, tačiau pasisakė už tai, kad jeigu seniūnaitis patiria išlaidas, tai jos turėtų būti kompensuotos.
Profesoriaus nuomone, būtinos Vietos savivaldos įstatymo ne kosmetinės, o esminės pataisos, susijusios ir su seniūnaičių veikla, ir su visa vietos savivalda, būtina esminė jau seniai bręstanti vietos savivaldos reforma.
Renginyje kalbėjęs Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius atkreipė dėmesį į tai, kad dabar savivaldos reforma vyksta iš viršaus į apačią, o turėtų vykti iš apačios į viršų. Jo nuomone, viena iš šį reiškinį sąlygojančių priežasčių yra tai, kad 30 metų mūsų demokratijai dar yra per mažai.
Atsakydamas į pastebėjimus, kad už seniūnaitį kartais balsuoja tik 5 gyventojai, mero pavaduotojas išreiškė nuomonę, jog pirmiausia nėra tam intereso iš apačios.
Kalbantysis pastebėjo, kad bendruomeninėje veikloje, kaip ir politikoje, svarbiausia yra atsakomybė, atstovavimas ir atskaitomybė, kuriuos jungti turėtų iniciatyvos, kad tuomet, kada žmogus turi sukaupęs kapitalo, jis apie atlygį nebekalba, jis kalba apie visuomenės interesą.
Mero pavaduotojas atkreipė dėmesį į tai, kad kažką kritikuojant reikėtų kažką ir pasiūlyti, akcentavo, kad mokslas yra praktikos tarnaitė ir ne pinigai yra svarbiausia demokratijoje ir bendruomeninėje veikloje.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovas retoriškai klausė - kam atskaitingas yra šiandien Šiauliuose išrinktas 31 Tarybos narys? Jo nuomone, galbūt, ir Tarybos narius reikėtų rinkti pagal seniūnijas ir seniūnaitijas, kad atstovautų tam tikrą žmonių grupę. Jis taip pat pastebėjo, kad savivaldybėje yra tik trys apmokami politikai, kurie kontroliuoja savivaldybės administracijos darbą.
Renginyje dalyvavo ir diskutavo kiti vietos savivaldos specialistai, bendruomeninių organizacijų atstovai, seniūnaičiai, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojai.
Antrojoje Apskritojo stalo diskusijos dalyje buvo pristatytas darbo grupės, suformuotos iš nevyriausybinių organizacijų - asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ - atstovų, rengiamas pasiūlymas dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir alternatyvus pasiūlymas dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3-osios nuostatos ir 34 straipsnio papildymo.
Pasiūlymo turinys atitinka Projekte nustatytus reikalavimus – fiksuota atitiktis viešojo valdymo sričiai “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra” ir tiesioginės sąsajos su 2014-2020 nacionalinės pažangos programoje nustatytomis įgyvendinimo kryptimis. Fiksuotas Pasiūlymo adresatas (atsakinga valstybės ar savivaldybės institucija) – LR vidaus reikalų ministerija. Pasiūlymo įtvirtinimo teisiniuose dokumentuose pagrindas – Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies ir 34 straipsnio pataisos. Nustatytas optimistinis (maksimalus) siekiamas rezultatas – pateikto Pasiūlymo pagrindu atlikti teisinio reguliavimo pakeitimai. Siekiama, kad LR vidaus reikalų ministerijoje būtų priimti sprendimai pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir 34 straipsnį atsižvelgiant į Pasiūlymo rengimo grupės pateiktus pagrindinį ir alternatyvųjį pasiūlymus. Kadangi pasiūlymo pagrindinio ir alternatyvaus variantų projektai Apskritojo stalo diskusijos dalyviams buvo išsiųsti iš anksto, diskusijos metu Apskritojo stalo dalyviams išsamiau buvo pristatytos teikiamų siūlymų formuluotės, jos buvo aptarinėjamos renginio metu. Rengiant ir pristatant pasiūlymą pirmiausia buvo aptartas šiuo metu galiojantis Vietos savivaldos įstatymas, reglamentuojantis gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas, seniūnaičių teises ir pareigas. Kartu su pasiūlymo rengimo grupės nariais ir savanoriais buvo išanalizuoti atsakymai į paklausimus, gauti iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos, bendruomeninių organizacijų vadovų, seniūnaičių. Taip pat buvo išanalizuota 2014 - 2020 metų Nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482, Europos vietos savivaldos chartija.
Po Apskritojo stalo dalyviams pristatyto pasiūlymo toliau sekė diskusijos, dalyvių įžvalgos ir pasisakymai dėl parengto pasiūlymo, buvo pateikti atsakymai į diskusijos dalyvius dominusius klausimus. Renginio pabaigoje buvo padėkota diskusijos dalyviams, atsisveikinta iki kitų panašių susitikimų.
Ačiū pasiūlymo rengimo partneriams - asociacijai „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešajai įstaigai „Šiaurės Lietuvos kolegija“ – už jų svarų indėlį į pasiūlymo rengimą, ačiū pasiūlymą rengusios grupės nariams: Elvyrai Užkuraitienei, Dainorai Samčenkienei, Audronei Rimkevičienei, savanoriams Jonui Šidlauskui ir Danutei Genienei, pasiūlymą rengusios grupės konsultantui ir ekspertui doc. dr. Sauliui Nefui.
Linkime nevyriausybinėms ir bendruomeninėms organizacijoms, visuomenei aktyviau įsitraukti į viešojo valdymo ir viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesus, įskaitant procesus, susijusius su vietos savivalda, atstovavimu gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesams.

NUOTOLINĖ APSKRITOJO STALO DISKUSIJA APIE BENDRUOMENINĖSVEIKLOS PLĖTOJIMĄ IR TEISINIO REGLAMENTAVIMO TOBULINIMĄ ŠIAULIŲ MIESTE

2021 m. balandžio 29 d. įvyko nuotolinė Apskritojo stalo diskusija „Bendruomeninės veiklos plėtojimo galimybės Šiaulių mieste: naudingos iniciatyvos ir siektini teisinio reglamentavimo pokyčiai“. Diskusija vyko daugiau nei 4 val. (nuo 11 iki 15 val.). Joje dalyvavo daugiau nei 30 dalyvių.
Diskusijoje buvo pristatytas viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ rengiamas pasiūlymas iš viešojo valdymo srities „Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra“. Pasiūlymu siekiama teigiamų teisinio reglamentavimo pokyčių, kurie bus įtvirtinti Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plano 1.1.4 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo apraše kaip viename iš pagrindinių dokumentų, reglamentuojančių pagal lokalius projektus finansuojamos bendruomeninės veiklos vykdymą Šiaulių mieste.
Nuotoliniame renginyje Pranešimus skaitė ir apie bendruomeniškumo skatinimą, bendruomeninės veiklos plėtojimą diskutavo vietos savivaldos specialistai, politikai, mokslininkai, tyrėjai, bendruomeninių organizacijų atstovai, bendruomenių lyderiai ir nariai.
Renginį moderavo Šiaulių miesto Bendruomeninių organizacijų tarybos (BOT) pirmininkas Saulius Stasiūnas, kuris tiesiogiai įsitraukė ir į Pasiūlymo rengimą. Įvadinėje renginio dalyje pasisakė Egidijus Elijošius, Mero pavaduotojas, ir Justinas Švėgžda, Mero patarėjas. Jie tarė sveikinimo žodį, pasidalijo esminėmis įžvalgomis apie bendruomenines veiklas ir bendruomeniškumą. Toliau pranešimus skaitė ir savo patirtimi dalijosi kviestiniai svečiai iš aktyviausių Lietuvos bendruomenių. Asociacijos Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė skaitė pranešimą „Asociacija Paupių bendruomenė – kaip mes siekiame bendruomeninių veiklų rezultatyvumo“, Krakių žiburiai“ (Skuodo rajono savivaldybė) bendruomenės pirmininkė Regina Ramanauskienė skaitė pranešimą „Bendruomenės „Krakių žiburiai“ gerosios patirtys“, Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė skaitė pranešimą „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“. Bendruomeninės veiklos teorijos ir praktikos esminius akcentus savo pranešime pristatė profesorius dr. Saulius Nefas Mykolo Romerio universiteto (MRU) „Šiandieniniai vietos bendruomenės veiklos iššūkiai“.
Antroje renginio dalyje buvo pristatytos rengiamo pasiūlymo, tiesiogiai susijusio su Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plano 1.1.4 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo aprašo keitimu (tobulinimu) kryptys, gairės ir idėjos. Buvo keliami bendruomeninės veiklos kontekste aktualūs klausimai, identifikuotos bendruomeninės veiklos pagal 1.1.4 (anksčiau – 1.1.5 Priemonę) probleminės vietos, ieškoma galimų sprendimo būdų, teikiama siūlomų pakeitimų argumentacija. Saulius Stasiūnas, Šiaulių miesto Bendruomeninių organizacijų tarybos (BOT) pirmininkas, siūlymų kryptis pristatė pranešime „Bendruomeninė veikla Šiauliuose – teisės aktuose ir gyvenime“. Pasiūlymo rengimo darbo grupės narės Audronė Rimkevičienė ir Dainora Samčenkienė (NVO „Šiaurės Lietuvos kolegija“ atstovės) rengiamo pasiūlymo projektą ir pagrindines komponentes išdėstė pristatyme „Kaip sustiprinti bendruomeninę veiklą Šiaulių mieste – siūlomos teisinio reglamentavimo ir tobulinimo galimybių kryptys“. Po kiekvieno pranešėjo pasisakymo ir pranešimo buvo teikiami renginio dalyvių klausimai, vyko diskusijos.
Pažymėtina, kad tai jau ketvirtoji pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) organizuota Apskritojo stalo diskusija, vykdoma įgyvendinant Projekto veiklą „Pasiūlymų iš atitinkamų viešojo valdymo sričių parengimas ir pateikimas atsakingoms valstybės ar savivaldybės institucijoms“. Šis nuotolinis renginys organizuotas realizuojant vieną iš Projekto veiklos Nr. 2.1. komponenčių (įgyvendinant Projekto veiklą Nr. 2.1.
Projektas „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Alt

KAIP UŽTIKRINTI TVARKĄ PRIE BENDROJO NAUDOJIMO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KONTEINERIŲ

Alt

Kviečiame dalyvauti Apskritojo stalo diskusijoje „Kaip užtikrinti tvarką prie bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteinerių“. Diskusija vyks 2021 m. rugsėjo 15 d. (trečiadienį) nuo 11 val. iki 15 val.

Diskusija prisidės prie nevyriausybinių organizacijų „Visuomeninės iniciatyvos“, „Lieporių bendruomenės centras“ ir „Šiaurės Lietuvos kolegija“ bendrai rengiamo pasiūlymo, kuris bus teikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kokybės.
Pasiūlymu bus siekiama teigiamų teisinio reglamentavimo pokyčių Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose, patvirtintuose Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose tvarką ir švarą aikštelėse (vietose), kuriose pastatyti komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bendrojo naudojimo konteineriai.
Pranešimą „Kaip užtikrinti tvarką prie bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteinerių“ skaitys Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, kalbės Šiaulių miesto savivaldybės atstovas, Šiaulių regiono plėtros tarybos direktorius Valerijus Simulik, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis, uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ direktorė Daiva Skrupskelienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus atstovas, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus atstovas, buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistas, visuomenės atstovas Algirdas Drevinskas, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.
Renginyje dalyvaus ir diskutuos kiti komunalinių atliekų tvarkymo specialistai, nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojai.
Diskusija vyks mišriuoju būdu. Galimas dalyvių ir pranešėjų tiesioginis fizinis dalyvavimas, atvykus į organizaciją „Šiaurės Lietuvos kolegija“ 405 aud. (Tilžės g. 22, Šiauliai). Dalyvių prašysime pateikti galiojantį galimybių pasą! Galimas dalyvavimas nuotoliniu būdu, jungiantis per Zoom programą (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus 1 dienai iki renginio).
Prašome registruotis el. paštu iš anksto: vytautas.kabaila@gmail.com
Registruodamiesi nurodykite savo vardą, pavardę, atstovaujamą organizaciją ir/ar bendruomenę, gyvenamąją vietą (pvz., miestą ar kt.), el. pašto adresą, kaip dalyvausite – atvyksite į nurodytą vietą ar jungsitės nuotoliniu būdu. Jeigu kils klausimų, skambinkite tel. 8 698 88877.
Programą ir prisijungimo nuorodą, pasirinkusiems nuotolinį būdą, atsiųsime renginio išvakarėse registracijoje nurodytu el. pašto adresu.
Renginys įgyvendinamas pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

 

ĮVYKO VIEŠOJI APSKRITOJO STALO DISKUSIJA „KAIP UŽTIKRINTI TVARKĄ PRIE BENDROJO NAUDOJIMO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KONTEINERIŲ“

Šiaurės Lietuvos kolegijoje (Tilžės g. 22, Šiauliai) 2021 m. rugsėjo 15 d. vyko Apskritojo stalo diskusija, kurioje buvo svarstoma, kaip užtikrinti geresnę tvarką prie bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteinerių.
Diskusijos metu išgirstos aktualiausios mintys bus panaudotos nevyriausybinių organizacijų „Visuomeninės iniciatyvos“, „Lieporių bendruomenės centras“ ir „Šiaurės Lietuvos kolegija“ bendrai rengiamam pasiūlymui, kuris bus teikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.
Pasiūlymu bus siekiama teigiamų teisinio reglamentavimo pokyčių Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose, patvirtintuose Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose tvarką ir švarą aikštelėse (vietose), kuriose pastatyti komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bendrojo naudojimo konteineriai.
Viešojo valdymo sričiai priskirtinas pasiūlymas “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra” rengiamas pagal Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015).
Daugiau nei keturias valandas trukusiame renginyje, į kurį įsijungė per 80 dalyvių (28 renginyje dalyvavo gyvai ir 58 buvo prisijungę nuotoliniu būdu), siekta teigiamų pokyčių atliekų tvarkyme, ypač atliekų rūšiavimo, surinkimo ir išvežimo procesuose. Taip pat siekta kaip galima plačiau Šiaulių miesto savivaldybės gyventojus, kitų miestų ir rajonų gyventojus įtraukti į viešąjį valdymą, viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesus, paskatinti juos aktyviau dalyvauti gyvenamosios aplinkos tvarkymo procesuose.
Renginį vedė pasiūlymą Aplinkos ministerijai rengiančios darbo grupės narys Vytautas Kabaila.
Įžanginį žodį renginio dalyviams tarė, juos su atliekų surinkimo problemomis Šiauliuose trumpai supažindino miesto meras Artūras Visockas, sėkmingo ir naudingo darbo reginio dalyviams palinkėjo mero pavaduotoja Simona Potelienė.
Renginio pranešėjas - Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas, Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas – perskaitė pranešimą „Rūšiavimo aikštelės – rūšiavimas, estetika, aplinkos kokybė“. Prelegentas diskusijos dalyvius supažindino su atliekų tvarkymo problemomis ir perspektyvomis, problemomis, kylančiomis prie bendrojo naudojimo komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, taikomais šių problemų sprendimais.
Renginyje kalbėjo Šiaulių regiono plėtros tarybos direktorius Valerijus Simulik, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis, uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ direktorė Daiva Skrupskelienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus atstovas Rimantas Musejukas, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.
Apie problemas prie bendrojo naudojimo konteinerių, kurias geriausiai mato atliekų turėtojai, kalbėjo buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistas, visuomenės atstovas Algirdas Drevinskas, aktualius klausimus teikė Liudas Ramanauskas, Irena Grigaliūnienė, Juozas Poškevičius, Tomas Bersėnas, Aldona Lengvinienė, Jonas Šidlauskas, kiti aktyvūs miesto atliekų turėtojai.
Renginyje gyvai dalyvavo ir diskutavo komunalinių atliekų tvarkymo specialistai, nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojai.
Renginio dalyviai pranešėjui ir kalbėtojams teikė klausimus, savo nuomones ir įžvalgas, kurios buvo praktiškai susijusios su aptariamomis problemomis. Vyko diskusijos.
Renginyje (nuotoliniu būdu ir gyvai) dalyvavo 19 savivaldybių atstovai: vadovai, administracijos darbuotojai, specialistai, bendruomenių atstovai, gyventojai.
Antrojoje Apskritojo stalo diskusijos dalyje buvo pristatytas darbo grupės, suformuotos iš nevyriausybinių organizacijų - asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ - atstovų, rengiamas pasiūlymas dėl galimų pataisų Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose tvarką ir švarą aikštelėse (vietose), kuriose pastatyti komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bendrojo naudojimo konteineriai.
Baigiantis renginiui buvo padėkota gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavusiems dalyviams, svečiams, pasiūlymą rengiančios darbo grupės nariams – Audronei Rimkevičienei, Dainorai Samčenkienei, Elvyrai Užkuraitienei, savanoriams Danutei Genienei, Jonui Šidlauskui, darbo grupės konsultantui Mantui Tamošiūnui.
Renginys vyko pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015), buvo finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Atgarsiai po renginio spaudoje ir viešoje erdvėje:

Naujienų portale snaujienos.lt 2021 m. rugsėjo 20 d. paskelbtas korespondentės Dianos Janušaitės straipsnis „Netvarka prie konteinerių šiauliečiams pabodo: nusprendė ieškoti išeičių“: http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/43836-netvarka-prie-konteineriu-siaulieciams-pabodo-nusprende-ieskoti-iseiciu-2

VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo tarnybos vadovės Ernestos Ručinskienės pateikta informacija: http://www.sratc.lt/news/624/44/Ar-daugiabuciu-namu-gyventojai-tures-tvarkingesnes-atlieku-surinkimo-aiksteles/

Šiaulių TV reportažas: https://youtu.be/A3IFoXqijkw?t=30

Alt

Kviečiame dalyvauti viešojoje Apskritojo stalo diskusijoje „Pasiūlymas dėl Šiaulių miesto savivaldybės 2022 m. Socialinių paslaugų plano: tobulinimo galimybės“

Alt

Renginyje pasisakys bei pranešimus skaitys Šiaulių miesto Mero pavaduotojas Egidijus Elijošius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus Vyr. specialistė Dainora Vasiliauskienė, Šiaulių miesto bendruomeninių šeimos namų pietiniame rajone psichologė-lektorė Donata Ulvydaitė, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Atvejo vadybininkė Aušra Marmokienė, Motinos Teresės šeimų namų direktorė Regina Zabielienė. Renginio programa pateikta pridėtame dokumente.
Diskusijoje bus pristatytas viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ rengiamo pasiūlymo dėl dėl Šiaulių miesto savivaldybės 2022 m. Socialinių paslaugų plano tobulinimo projektas.
Diskusija vyks mišriuoju būdu. Galimas dalyvių ir pranešėjų tiesioginis fizinis dalyvavimas, atvykus į organizaciją „Šiaurės Lietuvos kolegija“ 405 aud. (Tilžės g. 22, Šiauliai). Dalyvių prašysime pateikti galiojantį Galimybių pasą! Galimas dalyvavimas nuotoliniu būdu, jungiantis per Zoom programą.
Prašome registruotis el. paštu iš anksto: rimkeviciene.audrone@slk.lt
Registruodamiesi nurodykite savo vardą, pavardę, atstovaujamą organizaciją ir/ar bendruomenę, gyvenamąją vietą (pvz., miestą ar kt.), el. pašto adresą, kaip dalyvausite – atvyksite į nurodytą vietą ar jungsitės nuotoliniu būdu. Programą ir prisijungimo nuorodą, pasirinkusiems nuotolinį būdą, atsiųsime renginio išvakarėse registracijoje nurodytu el. pašto adresu.
Jeigu dėl registracijos ar būsimo renginio kils klausimų, skambinkite tel. 8 699 21801.
Tikimės aktyvaus Šiaulių miesto savivaldybės specialistų, esamų (potencialių) socialinių paslaugų teikėjų ir gavėjų, nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų atstovų, Šiaulių miesto gyventojų dalyvavimo!
Renginys įgyvendinamas pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
Plačiau apie projektą galite rasti: https://www.slk.lt/nvo-sinergija

Renginio programa: 2021-09-29.pdf

ĮVYKO DAR VIENA VIEŠOJI DISKUSIJA APIE SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLANAVIMĄ IR PLĖTOTĖS GALIMYBES ŠIAULIŲ MIESTE

Įgyvendinant projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015), finansuojamą iš Europos socialinio fondo, 2021 m. rugsėjo 29 d. įvyko dar vienas viešas renginys. 4 valandas trukusioje Apskritojo stalo diskusijoje „Pasiūlymas dėl Šiaulių miesto savivaldybės 2022 m. Socialinių paslaugų plano: tobulinimo galimybės“ dalyvavo 25 dalyviai. Dauguma iš jų (19 asm.) atvyko į organizaciją ir įsitraukė į tiesioginio kontakto diskusijas, kai kurie dalyviai renginyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Diskusijoje dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės specialistai, esami (potencialūs) socialinių paslaugų teikėjai, nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, Šiaulių miesto gyventojai, esami ir potencialūs socialinių paslaugų gavėjai.
Renginio pradžioje dalyvius pasveikino „Šiaurės Lietuvos kolegija“ direktorius dr. Mykolas Dromantas, pasisakė ir bendradarbiavimo tradiciją su viešąja įstaiga „Šiaurės Lietuvos kolegija“ pratęsė Šiaulių miesto Mero pavaduotojas Egidijus Elijošius, kurio pasisakymas „Socialinė pagalba savivaldoje: į(si)galinimas, į(si)veiklinimas, į(si)traukimas“ orientavo gilintis į socialinių paslaugų specifiką, atskleidė socialinių paslaugų teikimo sistemos funkcionavimą bei kompleksiškumą, socialinių paslaugų sferoje tarpusavyje sąveikančius elementus, skatino socialinių paslaugų poreikius ir jų tenkinimo reikmę vertinti per savo asmeninės ir visuomeninės atsakomybės prizmę. Pirmojoje diskusijos dalyje labai informatyvius pranešimus pagal renginio tematiką taip pat skaitė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė („Socialinių paslaugų plano Šiaulių miesto savivaldybėje įgyvendinimo apžvalga“) ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus Vyr. specialistė Dainora Vasiliauskienė („Socialinių paslaugų kokybinė ir kiekybinė plėtra Šiaulių mieste: planavimas ir realios situacijos vertinimas“). Šiuose pranešimuose pristatyti pagrindiniai socialinių paslaugų teikimą Šiaulių mieste indikuojantys rodikliai, įvertinta jų dinamika, aptartos pagrindinės pokyčius socialinių paslaugų sferoje lėmusios priežastys, vertinant pagal pastarųjų kelerių metų retrospektyvą. Taip pat gilintasi į socialinių paslaugų kokybinės ir kiekybinės plėtros galimybes Šiaulių mieste, šiuo metu vykdomus ir planuojamus pokyčius tiek miesto, tiek šalies mastu, aktualizuoti įgyvendinti (įgyvendinami) ir artimiausiu metu numatomi įgyvendinti pakeitimai socialines paslaugas bei jų teikimą reglamentuojančiuose dokumentuose. Toliau socialinių paslaugų tematiką plėtojo ir vykstančioms diskusijoms praktinę kryptį suteikė Šiaulių miesto bendruomeninių šeimos namų pietiniame rajone psichologė-lektorė Donata Ulvydaitė, kuri perskaitė pranešimą „Prevencinės psichosocialinės paslaugos: poreikis ir tenkinimo galimybės (Bendruomeninių šeimos namų pietiniame rajone veiklos patirtis)“. Po pranešimo renginio dalyviai įsitraukė į diskusijas apie psichosocialines paslaugas, jų poreikį šiuolaikinėje visuomenėje ir itin svarbų prevencinį poveikį. Visuotinai pritarta, kad nemokamos Bendruomeniniuose šeimos namuose teikiamos paslaugos leidžia užkirsti kelią didesnių socialinių (psichosocialinių) problemų atsiradimui, padeda efektyviai spręsti bendruomenės šeimose kylančių problemų užuomazgas. Antroje renginio dalyje pasisakė Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Atvejo vadybininkė Aušra Marmokienė, kuri vadovaudamasi savo profesinės veiklos pavyzdžiais atskleidė atvejo vadybos metodo taikymo ypatybes, pagrindines priemones, šio instrumento taikymo iššūkius (pranešimas „Atvejo vadybos taikymo iššūkiai, teikiant paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnius“). Toliau vadovaudamasi savo organizacijos veiklos patirtimi socialinių paslaugų teikimo sąlygas trumpai pristatė Motinos Teresės šeimų namų direktorė Regina Zabielienė pranešime „Motinos Teresės šeimų namų veiklos iššūkiai ir patirtys“. Pranešėja pasidžiaugė renginio organizatorių iniciatyva ir sudarytomis galimybėmis tiesiogiai susitikti, pabendrauti su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus administracija, dalyvauti aktualiose diskusijose dėl socialinių paslaugų teikimo Šiaulių mieste perspektyvų ir planavimo veiksmų, aptarti opiausias socialinių paslaugų teikėjui kylančias problemas bei sunkumus. Po kiekvieno pranešimo pranešėjams buvo pateikta nemažai klausimų, vyko aktualios ir konstruktyvios diskusijos.
Renginyje apibendrinančias įžvalgas pateikusi VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ Neformaliojo ugdymo ir socialinės integracijos vadovė Audronė Rimkevičienė, renginio moderatorė ir šiame Projekte rengiamų pasiūlymų rengimo darbo grupės narė, akcentavo, kad socialinių paslaugų sritį kuruojančių specialistų ir socialines paslaugas teikiančiųjų siekis – rasti optimalias išeitis ir priimti pagrįstus sprendimus, kaip kuo geriau kiekybės ir kokybės požiūriais subalansuoti socialinių paslaugų paklausą ir pasiūlą Šiaulių mieste, numatyti būsimus socialinių paslaugų poreikius ir jų patenkinimo būdus, efektyviai įveiklinti ir įgalinti socialinių paslaugų teikėjus, į socialinių paslaugų teikimą integruoti daugiau nevyriausybinių organizacijų, sėkmingai įgyvendinti socialinės priežiūros paslaugų akreditaciją ir užtikrinti kuo aukštesnę socialinių paslaugų kokybę. Visa tai turi būti daroma atsižvelgiant į galiojančius norminius dokumentus, dirbant pagal senus ir naujus socialinių paslaugų teikimui keliamus reikalavimus, atliepiant socialinių paslaugų gavėjų besikeičiančius poreikius, socialinių paslaugų teikėjų galimybes bei veiklos tendencijas, taikant jau pasitvirtinusius ir integruojant inovatyvius darbo metodus. Taip pat užfiksuota, kad rengiant pasiūlymą socialinių paslaugų tematika pasirinkta tikslingai, atsižvelgiant į įstaigos plėtojamus veiklos segmentus, akcentuota, kad nevyriausybinė organizacija „Šiaurės Lietuvos kolegija“ jau dabar turi pakankamą įdirbį socialinių paslaugų teikime (ypač prevencinio pobūdžio paslaugų segmente), o socialinių paslaugų plėtra yra vienas iš organizacijos veiklos strateginių prioritetų.
Dėl išsiplėtojusių diskusijų po renginyje skaitytų pranešimų sąlyginai mažiau laiko liko Všį „Šiaurės Lietuvos kolegija“ pasiūlymų rengimo darbo grupės rengiamo pasiūlymo projekto pristatymui („Pasiūlymas dėl Šiaulių miesto savivaldybės 2022 m. Socialinių paslaugų plano“). Pasiūlymo rengimo darbo grupės narės Audronės Rimkevičienės pranešimas buvo racionaliai sutrumpintas, fiksuojant tai, kad renginio dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims bus sudarytos galimybės susipažinti su pasiūlymo projektu (parengtu pasiūlymu, kuris bus teikiamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijai). Ji akcentavo, kad visų renginio pranešėjų pateikta informacija, pristatyti duomenys ir po jų vykusios diskusijos buvo labai naudingi Pasiūlymo rengėjams, kuriems šis renginys leido aiškiau identifikuoti optimalias 2022 m. Socialinių paslaugų plano tobulinimo kryptis.