Smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai siejamas su vyro ir moters santykiais, tačiau toks supratimas yra pernelyg siauras. Smurtas – tai bet kokie veiksmai, kuriais siekiama valdyti, žeminti, kontroliuoti ar žaloti kitą asmenį, ir jis gali vykti tarp skirtingų šeimos narių ar artimųjų, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus ar sveikatos būklės.
Kuo plačiau suvokiame smurto formas ir dalyvius, tuo geriau galime atpažinti, padėti ir užkirsti kelią skaudiems atvejams.
Skirtingos smurto formos
Smurtas nėra vien tik fizinis smūgis ar atvira agresija. Jis turi daugybę veidų, ir kiekvienas jų gali būti ne mažiau žalingas.
1. Fizinė prievarta
Tai bet kokie veiksmai, sukeliantys fizinį skausmą ar sužeidimus – stumdymas, mušimas, smaugimas, gąsdinimas, žalojimas ar net ribojimas judėti.
Statistika rodo, kad 2023 m. Lietuvoje policija užregistravo daugiau kaip 56 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, ir apie 8 % jų nukentėjusieji buvo senyvo amžiaus žmonės (Lietuvos policijos duomenys).
2. Psichologinis smurtas
Tai nuolatinis žeminimas, įžeidinėjimai, grasinimai, izoliacija, kaltinimai ar kontrolė. Psichologinis smurtas dažnai būna sunkiausiai atpažįstamas, nes nepalieka matomų žaizdų, tačiau sukelia ilgalaikį nerimą, menkavertiškumo jausmą, depresiją.
3. Seksualinis smurtas
Tai ne tik fizinė prievarta, bet ir bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai, atliekami be asmens sutikimo, prievartavimas pasitelkiant emocinį ar ekonominį spaudimą. Seksualinis smurtas galimas ne tik tarp partnerių, bet ir tarp kitų šeimos narių.
4. Ekonominis smurtas
Tai pinigų, nuosavybės ar išteklių kontrolė – kai vienas asmuo apriboja kito galimybę disponuoti finansais, dirbti, naudotis savo turtu.
Pasak „Eurostat“ duomenų, apie 14 % moterų ir 8 % vyrų Europoje yra patyrę ekonominio pobūdžio smurtą iš artimo žmogaus.
5. Apleidimas (ypač senyvo amžiaus ar negalią turinčių asmenų atžvilgiu)
Tai smurto forma, kai asmeniui nesuteikiama būtina priežiūra, pagalba, maistas ar gydymas. Apleidimas – dažna, bet menkai matoma smurto rūšis, ypač kai nukentėjusieji yra priklausomi nuo artimųjų.
Kas smurtauja? Smurtas šeimoje turi daug veidų
Smurtautojai – tai ne tik partneriai ar sutuoktiniai. Smurtas gali kilti tarp tėvų ir vaikų, tarp suaugusių brolių ir seserų, tarp vaikų ir senyvo amžiaus tėvų, taip pat tarp globėjų ir neįgaliųjų.
Smurtas prieš senyvo amžiaus žmones
Lietuvos socialinių tyrimų centro duomenimis, apie 15–20 % vyresnio amžiaus žmonių bent kartą yra patyrę prievartą ar nepriežiūrą iš artimųjų.
Dažniausiai pasitaiko psichologinis ir finansinis smurtas – kai vaikai ar artimieji piktnaudžiauja pasitikėjimu, perima pinigus ar pensijas, manipuliuoja priklausomybe nuo priežiūros.
Smurtas tarp brolių ir seserų
Apie šią temą kalbama retai, tačiau tyrimai rodo, kad vaikystėje ar paauglystėje patirtas smurtas tarp brolių ir seserų gali turėti ilgalaikių pasekmių – padidėja agresijos, nerimo ir depresijos rizika suaugus. Kai toks elgesys tęsiasi ir suaugus, jis laikomas artimos aplinkos smurtu.
Smurtas prieš žmones su negalia
Asmenys su negalia dažnai tampa labiau priklausomi nuo globėjų ar artimųjų, todėl patiria kontrolės, ribojimo ar išnaudojimo formas.
Europos Tarybos tyrimai rodo, kad žmonės su negalia du kartus dažniau patiria smurtą nei tie, kurie jos neturi.
Tai gali būti fizinis smurtas, grasinimai atimti pagalbą, išnaudojimas ar net medicininių priemonių ribojimas.
Kodėl apie tai svarbu kalbėti
Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik privatus šeimos reikalas – tai visuomenės sveikatos ir žmogaus teisių problema.
Tylėjimas tik įtvirtina smurto ciklą, todėl būtina kalbėti ne tik apie tradicinius smurto modelius, bet ir apie tuos, kurie lieka šešėlyje.
Kiekvienas žmogus – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar būklės – turi teisę į saugumą ir pagarbą.
Kokios pagalbos yra ir kur kreiptis?
Šiaulių apskrityje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje — nepaisant lyties ir amžiaus. Specialistai (psichologai ir teisininkai) padeda:
išsigelbėti iš grėsmingos aplinkos,
spręsti teisines apsaugos priemones,
atkurti psichologinę ir socialinę gerovę,
gauti nukentėjusiųjų konsultacijas pagal poreikius.
Kontaktai:
Informacija apie teikimas paslaugas: https://slk.lt/pagalba-smurta-patyrusiems/
Kreiptis ir gauti nemokamą pagalbą 0 622 44 999
Kreiptis galima ir tiesiogiai į SKPC —Tilžės g. 22, Šiauliai.
