Šiaurės Lietuvos kolegijoje (Tilžės g. 22, Šiauliai) 2021 m. gruodžio 20 d. vyko Apskritojo stalo diskusija, kurioje buvo svarstomas siūlymas nemokamai vežti mokinius, besimokančius bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, toliau vadinamus „mokiniais“, vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais bei troleibusais.
Diskusijos metu išgirstos aktualiausios mintys bus panaudotos nevyriausybinių organizacijų „Visuomeninės iniciatyvos“, „Lieporių bendruomenės centras“ ir „Šiaurės Lietuvos kolegija“ bendrai rengiamam pasiūlymui, kuris bus teikiamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Pasiūlymu bus siekiama teigiamų teisinio reglamentavimo pokyčių Transporto lengvatų įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose lengvatų taikymą važiuojant vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais bei troleibusais.
Viešojo valdymo sričiai priskirtinas pasiūlymas “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra” rengiamas pagal Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015).
Keturias valandas trukusiame renginyje, į kurį įsijungė 60 dalyvių (22 renginyje dalyvavo atvykę į vietą, tiesioginiame kontakte, ir 38 buvo prisijungę nuotoliniu būdu), siekta išsiaiškinti mokinių, mokytojų, savivaldybių, viešojo transporto specialistų nuomones dėl siūlomo nemokamo mokinių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais bei troleibusais. Taip pat siekta kaip galima plačiau Šiaulių miesto savivaldybės gyventojus, kitų miestų ir rajonų gyventojus įtraukti į viešąjį valdymą, viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesus, paskatinti juos aktyviau naudotis viešojo transporto paslaugomis, viešąjį transportą padaryti patrauklesniu savivaldybės gyventojams ir, pirmiausia, besimokančiam jaunimui.
Diskusijoje dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės, Moksleivių sąjungos ir Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovai, Šiaulių Didždvario gimnazijos, Gegužių progimnazijos, Šiaulių profesionio rengimo centro mokytojai ir mokiniai, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus miestų, Akmenės, Pagėgių, Joniškio, Telšių, Radviliškio, Pakruojo, Kauno rajonų savivaldybių atstovai, Šiaulių, Trakų, Šakių, Naujosios Akmenės, Zarasų, Kuršėnų, Tauragės, Marijampolės autobusų parkų vadovai, Lietuvos keleivių vežėjų asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.
Išskirtinį dėmesį renginiui skyrė Šiaulių ir Kauno miestų, Kauno rajono savivaldybės, delegavusios net po 3 švietimo, transporto, jaunimo reikalų, ekonomikos ir investicijų specialistus. Renginį vedė pasiūlymą Susisiekimo ministerijai rengiančios grupės narys Vytautas Kabaila. Renginio organizatorių vardu už konsultacijas ir patarimus buvo padėkota Lietuvos keleivių vežėjų asociacijos prezidentui Gintarui Nakučiui, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ generaliniam direktoriui Mindaugui Grigeliui.
Svečiams ir nuotolinės diskusijos dalyviams sveikinimo žodį tarė viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ direktorius dr. Mykolas Dromantas.
Renginio pranešėjas, kompanijos „MC Mobility Consultants GmbH” partneris Egidijus Skrodenis, perskaitė pranešimą „Mobilumo ateitis – patrauklus viešasis transportas“.
Prelegentas diskusijos dalyvius supažindino su viešojo transporto svarba, jo svarbiausiais akcentais, tuo, kas vyksta pasaulyje, Europoje, kas liečia mus ir kas per ateinančius dešimt metų turėtų toje srityje keistis.
„Sparčiai keičiantis reikalavimams, vartotojų lūkesčiams, technologijoms, esamos transporto sistemos ir sprendimai nebetenkina poreikių ir turi būti ieškoma naujų sprendimų. Dėl augančio privačių lengvųjų automobilių skaičiaus pasaulis, ypač miestuose, susiduria su didelėmis problemomis – kamščiais, eismo įvykiais, oro tarša. Tai patvirtina ir Glazgo konferencijos išvados. Turime kažką daryti, turime priimti neatidėliotinus sprendimus, – kalbėjo Egidijus Skrodenis. – Pirmieji Europoje tai suprasti ima skandinavai. Pagrindinis tikslas turėtų būti ne automobilis, o pasiekiamumas taško B iš taško A. Tas pokytis 2020 – 2030 metais, į kurį keliausime, kaip daugelis ekspertų sako, bus didžiausias pokytis per 50 metų. Šį pokytį lems, pirmiausia, netaršios transporto priemonės, atsisakymas nebūtinų privačių automobilių, įpročio privažiuoti iki durų, išaugs kelionės greitaisiais traukiniais, bus taikomas automatizuotas judumas. 2050 metais eismas turės būti netaršus. Viešasis transportas turi tapti ta ašimi, apie kurią suksis mūsų privatus judėjimas.“
Mokslininko pateikta informacija, ateinantis dešimtmetis bus viešojo transporto atsinaujinimo dešimtmetis, viešąjį transportą numatoma plėtoti dviem pagrindinėmis kryptimis: gerinant viešojo transporto komfortą ir kokybę, tobulinant miesto, priemiesčio ir tarpmiestinio viešojo transporto infrastruktūrą.
„Šiandien mes turime diskusiją ne apie visą nemokamą viešąjį transportą, o apie tai, ar mokinių vežimas viešuoju transportu galėtų būti nemokamas. Ar turėtų, ar galėtų mokiniai važiuoti nemokamai, apie tai šiandien čia ir vyksta diskusija, kurią kviečiu tęsti, visiems kartu pasiekti susitarimą ir kartu su įstatymo pataisų siūlymais keliauti į Susisiekimo ministeriją. Bet kuriuo atveju tai prisidės prie tų tikslų, apie kuriuos kalbėjau pranešimo pradžioje, – apie nemokamą mokinių vežimą savo požiūriu dalinosi pranešimo autorius. – Tokie sprendimai bus svarbūs, kadangi mes auginsime naują kartą su naujais įpročiais, naujais įgūdžiais, su požiūriu, kad viešasis transportas yra pagrindinė transporto rūšis. Taip ir mes prisidėsime prie klimato kaitos sprendimų valdymo.“
Pranešėjas atsakė į Mykolo Dromanto, Gintaro Nakučio, Mindaugo Grigelio, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ pirmininkės Elvyros Užkuraitienės, uždarosios akcinės bendrovės „Trakų autobusai“ direktoriaus Rolando Lenkausko pateiktus klausimus.
Pasak Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojo Pauliaus Baranausko, mokiniai ir jų tėveliai sutaupytų, jeigu mokiniams viešasis transportas būtų nemokamas, tačiau mokiniai nelabai važinėja viešuoju transportu, jie turi savas alternatyvas, todėl kažin ar tokia diskusija turi gilesnę prasmę. Jo nuomone, konsensuso, išvados diskusijos dalyviai neprieis, nes tam yra miesto politikai, tam yra tokie profesionalai, kaip Egidijus Skrodenis, kurie gali parengti įvairias studijas ir tą sprendimą priimti.
„Ne visada gali mokyklą pasirinkti šalia namų. Turiu omenyje ir įvairias neformaliojo ugdymo įstaigas. Vaikus į mokyklas vežioti neretai tenka tėveliams, jiems reikia vežioti vaikus į meno, muzikos, dailės, sporto, kitas neformaliojo ugdymo įstaigas. Šeimoje dažnai būna ir ne vienas vaikas, – apie toliau nuo mokyklų gyvenančių vaikų galimybes pasiekti mokyklas, neformaliojo ugdymo įstaigas kalbėjo Šiaulių Gegužių progimnazijos mokytoja Ieva Rafael. – Nemokamas mokinių vežimas pratintų vaikus pačius važinėti, kad jų nereikėtų vežioti tėvams, pratintų naudotis viešuoju transportu, palengvintų galimybes jiems lankyti įvairius būrelius. Sumažėtų ir oro tarša, nes dabar rytais prie mokyklų kiek privažiuoja automobilių. Visos transporto lengvatos mokiniams turėtų būti įrašytos į Transporto lengvatų įstatymą. Vaikai sutaupytų, nereikėtų tiek vargti tėvams vežiojant vaikus, vaikai lengviau galėtų dalyvauti įvairių būrelių veiklose. Tai kartu būtų paskatinimas vaikams daugiau ir geriau mokytis.“
Šiaulių Gegužių progimnazijos mokinės Beatos Gineitytės nuomone, jeigu vaikai dažniau važinėtų miesto autobusais, jie taptų savarankiškesni, nes kai kurie vaikai yra pripratę, kad visur, kur tik reikia, juos nuveža ir parveža tėvai. Jos teigimu, taip vaikai labiau išmoktų orientuotis mieste, tėvams nereikėtų taip dažnai vežioti vaikų į mokyklą, į būrelius, nes kartais jie to padaryti tiesiog negali, mieste mažėtų transporto spūstys. „Šiauliuose šiuo metu negalima nusipirkti bilieto iš vairuotojo, reikia būti pasipildžius mokinio pažymėjimą, o vaikai tai padaryti dažnai pamiršta, nepasižiūri, kiek jame yra likę pinigų, – savo teigiamą požiūrį į galimą nemokamą viešąjį transportą mokiniams grindė Beata Gineitytė.
Šiaulių Gegužių progimnazijos mokinės Erikos Jokubauskaitės nuomone, nemokamas viešasis transportas padėtų vaikams taupyti, būti savarankiškesniems, geriau orientuotis mieste.
„Tai aktuali tema, gerai, kad apie tai galima kalbėti ne tik tarp mūsų mokinių. Bent jau mano klasėje yra padidėjęs mokinių skaičius, kurie naudojasi viešojo transporto paslaugomis ir jiems yra aktuali važiavimo kaina. Mes gauname vaiko pinigus, tačiau ne visi juos gauna, mes gyvename iš tų dienpinigių arba ką mums duoda tėvai. Vaikai pinigų gauna kartą per dieną arba kartą per savaitę ir turi mokėti tuos pinigus pasiskirstyti. Jeigu važiuoti reikia į įvairias vietas ir pusė tų dienpinigių išleidžiama autobusams, tai kaip reikia išgyventi su likusia suma? Tarkime, gaunate 2 eurus. Tu kelionei į mokyklą ir būrelius, kurie veikia kitoje miesto vietoje, išleidi 60 centų. Tau lieka 1,40 euro. Ar už tokią sumą gali pavalgyti? O dar reikia parvažiuoti į namus, būna ir kitų išlaidų, – taip nemokamo viešojo transporto poreikį mokiniams argumentavo Algita Armalaitė, Šiaulių Didždvario gimnazijos mokinė. – Mokiniams, kaip ir visiems, pinigai ant medžių neauga. Mes, mokiniai, jau nuo mažens turime žinoti, kaip elgtis su savo pinigais. Be to, mes ir taip nesame savo tėvams pigiausia brangenybė, jie ir taip dėl mūsų labai daug ką daro, labai daug dėl mūsų išleidžia. Nemokamas mokinių vežimas nėra toks būtinas, kad jo reikėtų trūks plyš, bet, mano ir mano klasės draugų nuomone, tai mums nepakenktų, mes tuo džiaugtumės, būtų mums mažiau streso.“
Algita gyvena ir mokosi miesto centre, todėl, kaip mokinė, retai važinėju viešuoju transportu, tačiau kai reikia nuvažiuoti į kitą miesto vietą, kad ir į Šiaurės Lietuvos kolegiją, kitas miesto mokyklas, jai reikia galvoti, ar ji tam turi pinigų.
„Dabar, pandemijos laikotarpiu, nebegalime nusipirkti bilietėlio. Kiekvieną kartą turiu galvoti, ar man užteks pinigų nukeliauti į tašką B ir iš jo grįžti. Dėl nemokamo mokinių vežimo gal nukentėtų juos vežanti įmonė, bet Vyriausybė turėtų apie tai pagalvoti, kad įmonei tas nuostolis nebūtų toks didelis. Tikiuosi, kad šią mintį bus galima įgyvendinti“, – optimizmo dėl mokiniams palankios įstatymo nuostatos galimo priėmimo neslėpė Algita Armalaitė.
„Mes, mokiniai, daug kur turime vykti, turime mokytis, dalyvauti būreliuose, kitų įvairių pareigų. Visos išlaidos po truputį dedasi. Už gerą mokslą mes galime gauti tik padėką, tik atskirais atvejais kai kas iš mokinių gauna stipendijas, kitokį finansinį paskatinimą. Nemokamas transportas būtų viena iš gerų mokinių skatinimo formų, skatintų nesėdėti namuose prie kompiuterių, ypač dabar, pandemijos laikotarpiu, skatintų daugiau susitikti su draugais, vykti kur nors. Nemokamas transportas skatintų popamokines veiklas, retkarčiais galima būtų išvykti mokytis netradicinėje aplinkoje, pavyzdžiui, muziejuje“, – Apskritojo stalo dalyviams apie mokiniams nemokamo viešojo transporto poreikį pasakojo Šiaulių Didždvario gimnazijos mokinys Danas Šidlauskas.
Jis papasakojo, kaip mokamo viešojo transporto problema iškilo šiauliečiams mokiniams nuvykus į Vilnių, į ten vykstantį muzikinį renginį. Jie Vilniuje norėjo aplankyti kai ką daugiau, tačiau ne viską galima buvo pasiekti pėsčiomis. Danas apgailestavo, jog mokamas viešasis transportas, problemos, kylančios juo naudojantis, mokiniams neleido Vilniaus teikiamų galimybių, jos neleidžia išnaudoti ne tik Vilniaus, kitų miestų, bet ir Šiaulių miesto teikiamų galimybių. Mokiniams, Dano nuomone, labai reikėtų pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios yra jiems skirtos, kurios yra jiems prieinamos.
„Jeigu mes dar neturėsime nemokamo viešojo transporto, tai mūsų jaunesnieji kolegos kada nors tai gal ir turės. O gal viskas įvyks ir greičiau, jeigu pabandysime kad ir dabar“, – optimistiškai savo kalbą baigė Danas Šidlauskas.
„Mūsų gimnazijoje retas mokinys piktnaudžiautų teikiama nemokama viešojo transporto važiavimo lengvata. Mes einame į mokyklą, lankome būrelius, dirbame su korepetitoriais, žinome atsakomybę. Mums tenka toks krūvis, kad neturime laiko kada tuo piktnaudžiauti arba žaisti žaidimus. Jeigu nemokamas važiavimas bus tik mokyklai ir būreliams, tai kur bus mūsų laisvalaikis? Nereikia mokiniams riboti važiavimų skaičiaus, nereikia jų varžyti. Mes norime būti laisvi nuo suvaržymų ir mums suteiktą laisvę pateisinti“, – į užduotą klausimą apie tai, ar nereikėtų mokiniams riboti nemokamų važiavimų miesto viešuoju transportu skaičiaus, atsakė Algita Armalaitė.
„Norėčiau į viską pažiūrėti iš tėvų pusės. Gyvenant toliau nuo mokyklos, ten gali važiuoti autobusu arba tave gali nuvežti tėvai. Tėvams kuras kainuoja, jie dirba, būna užsiėmę, bet autobusas irgi kainuoja, o sumokėti turi tėvai. Tėvai neturėtų nerimauti, kiek vaikui reikia duoti pinigų, kad jam užtektų ir pavalgyti, ir susimokėti už visus jam reikalingus važiavimus autobusu. Nemokamas važiavimas padėtų ne tiki vaikams, bet ir tėvams, – teigiamą požiūrį į galimybę mokiniams miesto viešuoju transportu važiuoti nemokamai motyvavo Aleksas Papreckis, Šiaulių Didždvario gimnazijos mokinys. – Vaikai, taupydami pinigus, nenorėdami mokėti už važiavimus, geriau atsisės prie kompiuterio nei važiuos į būrelius, susitikti su draugais. Arba vaikai taupys pietų sąskaita.“
Nemokamas važiavimas, Alekso įsitikinimu, padėtų vaikams daugiau būti aktyviems, mažiau žaisti prie kompiuterių, daugiau išeiti į lauką, nuimtų stresą dėl mokinio pažymėjimo papildymo pinigais. Jis prisiminė nemalonų atvejį, kada vaikas įlipa į autobusą ir ten pamato, kad neužtenka važiavimui pinigų, o bilietėlio nusipirkti autobuse nėra galimybės. „Tai labai nemalonus stresas, neaiškumas, ką toliau daryti. Ne visi mokiniai turi sąskaitas ir galimybes bet kada pasipildyti savo bilietus“, – Apskritojo stalo diskusijos dalyvius pritarti mokiniams nemokamo viešojo transporto idėjai įtikinėjo Aleksas Papreckis.
Goda Samalionytė, Lietuvos moksleivių sąjungos Šiaulių mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė, papasakojo apie tai, jog Lietuvos moksleivių sąjungos Šiaulių mokinių savivaldų informavimo centras atliko apklausą dėl viešojo transporto Šiauliuose. Ji atstovavo ne tik Lietuvos moksleivių sąjungą, bet ir Šiaulių jaunimo organizacijų asociaciją „Apskritasis stalas“. Apskritojo stalo diskusijos dalyviams Goda papasakojo, jog apklausos respondentais buvo Šiaulių miesto ir rajono moksleiviai, apklausa vyko nuo 2021 m. gruodžio 14 – 17 dienomis. Apklausos anketą užpildė 571 moksleivis iš 25 mokyklų. Apklausoje dalyvavę moksleiviai atstovavo Šiaulių miestą (401 moksleivis, 70 %) ir Šiaulių rajoną (170 moksleivių, 30 %).
Į klausimą, esate už ar prieš dėl galimybės moksleiviams nemokamai naudotis miesto viešuoju transportu, 564 moksleiviai (99 %) atsakė „už“, 7 moksleiviai atsakė „prieš“ (1 %).
Moksleivių sąjunga rengia Vadovų klubo susirinkimus, kurių metu susirenka moksleivių savivaldų pirmininkai iš Šiaulių miesto ir rajonų mokyklų. Ir būtent to susirinkimo metu jo dalyviai apkalbėjo 3-ąjį klausimą – apie galimybę moksleiviams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu. Buvo išsakytas pagrindinis moksleivių siūlymas, kuriam dauguma pritarė, kad nemokamas viešasis transportas moksleiviams galėtų būti darbo dienomis, kuomet jo naudojimosi tikslas būtų nuvykti į mokyklą ir grįžti namo, dalyvauti įvairiose popamokinėse veikose, o už važiavimus savaitgaliais moksleiviai turėtų susimokėti. Šio siūlymo esmė – moksleiviai nemokamai viešuoju transportu turėtų naudotis švietimo ir kultūros tikslais. Renginiai vyksta ir savaitgaliais, tačiau pagrindas pasilieka darbo dienomis.
Ketvirtas klausiamas buvo apie tai, ar moksleiviai, gyvenantys priemiestyje, turi galimybę bet kuriuo metu važiuoti namo autobusu. Į šį klausimą atsakė 281 moksleivis. 42 % apklaustųjų atsakė „taip“, 58 % – atsakė „ne“. Dauguma moksleivių po pamokų turi laukti 1-2 valandas, kad galėtų parvažiuoti namo.
Diskusijos dalyvius Goda supažindino su problemomis ir klausimais, kuriuos įžvelgia moksleiviai, keliaujantys viešuoju transportu:
– populiaresniems maršrutams skiriami mažesni autobusai, kurie būna perpildyti, o mažiau populiariems – didesni, kurie būna pustuščiai;
– jeigu mokinys nepasipildė pažymėjimo, neturi galimybės važiuoti namo, nes negali nusipirkti vienkartinio bilieto autobuse (suprantama, jog dėl pandemijos);
– kodėl sukurta Šiauliai BUS programėlė, kuomet būtų galima tokias pačias funkcijas atlikti programėlėje „Trafi“, kaip tai daro Vilnius;
– moksleiviai, kurie gyvena priemiestyje, kartais vėluoja į pamokas dėl sudaryto autobusų tvarkaraščio.
Paskutinis anketos punktas, Godos teigimu, buvo gan populiarus – tai pasiūlymai iš moksleivių. Tai galimybė pasipildyti pažymėjimą parduotuvėse „Iki“, „Maxima“, „Norfa“ ir kitose; dažnesnis priemiestinių autobusų važiavimas; nemokamas važiavimas viešuoju transportu; priemiestinių autobusų tvarkaraščių sudarymas taip, kad pirmieji autobusai Šiaulių mieste važiuotų prieš pirmąją pamoką, kuri prasideda 8 val.; dažnesnis 4 autobuso važiavimas į Rėkyvą. Raimonda Pelutienė, uždarosios akcinės bendrovės „Busturas” Plėtros ir marketingo skyriaus vadovė, atsakydama į pateiktus klausimus, paaiškino, jog Šiauliai BUS programėlė turi funkciją, kurios pagalba galima matyti atvykstančius autobusus, programėlėje veikia virtuali švieslentė, yra ir maršrutų planavimas, yra autobusų judėjimas realiu laiku, tik reikia pasižiūrėti. Ji paaiškino, jog ne visur ir visada galima skirti prailgintus autobusus, nes jų įmonė turi ribotą kiekį. Mėnesinį bilietą reikia žymėtis, kad įmonė matytų keleivių srautus, nes, jeigu įmonė nemato keleivių srautų, nežino, kaip reikia planuoti autobusus.
„Dėl pinigų įsidėjimo – kai įlipu į autobusą, pamatau, kad nebeturiu pinigų ir negaliu važiuoti. Jeigu norime važiuoti su asmeniniu automobiliu, tai turime iš anksto pasiplanuoti, kad juose būtų kuro. Kai sėdame, važiuojame, ir kuro nebėra, tai nieko negalime apkaltinti, niekas kitas už mus to nepadarys. Tai ir planavimas, ir pareigingumo ugdymas“, – į paskutinį klausimą atsakė uždarosios akcinės bendrovės „Busturas” atstovė.
Egidijus Elijošius, Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas, išsakė kritiką renginio moderatoriui ir dalyviams, pasiūlė nenukrypti nuo renginio temos ir darbotvarkės, laikytis susitarimų.
„Paminime Briuselį, paminime Taliną, paminime dar kokį kultūringą miestą, bet kad galėtume suprasti, kaip jie dabar gyvena, kaip prie tos bendros tvarkos priėjo, nėra taip paprasta – reikėtų ten pabūti, ten ilgiau pagyventi. Mes negalime gyventi kaip švedai, bet dirbti kaip lietuviai. Nesigaus, vien kitos sistemos perkėlimas pas save to rezultato neduos, – kalbėjo Egidijus Elijošius. – Logiškai darote, kad šnekate apie įstatyminę bazę, kad šnekate apie Lietuvą.“
Mero pavaduotojo nuomone, nemokamo nieko nebūna – jeigu kuo nors nemokamai naudojamės, kažkas už tai sumokėjo, o mokinių nemokamo vežimo miesto viešuoju transportu atveju tai yra viešieji pinigai, savivaldos pinigai, ir jie nėra begaliniai. Į tai buvo atkreiptas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas“, Moksleivių parlamento, renginyje dalyvaujančios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovės, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės dėmesys. Buvo kiek ironiškai pasidžiaugta viešojo kalbėjimo pratybomis „Kaip gerai kažkuo naudotis nemokamai“.
„Gali žmogus kartais nežinti, kokia yra ta kaina, kokia yra visa savikaina tos kelionės, ir paskui paaiškėja, kad gauni 50 % nuolaidą, bet norisi nemokamai. Ir man, galbūt, kažko norisi nemokamai, bet pasveri viską, – abejones dėl nemokamo mokinių vežimo miesto viešuoju transportu motyvavo vienas iš Šiaulių miesto savivaldybės vadovų. – Aš nesu užrašytas pranešimui, aš esu užrašytas tik diskusijos sukurstymui. Dabar žiūrime kaip į autobusus sulipti, o gal turėtume šnekėti kaip visiems išmokti pėsčiomis vaikščioti, naudotis dviratukais? Visuomeninis transportas reikalauja tam tikrų investicijų. Iš ko tuos naujus autobusus reikia pirkti – patys miestiečiai susidėjome ir perkame. Tam atsiranda ir apskaita, ir bilietėliai.“
„Su kontrolieriais čia kita kalba būtų, savo nuomonę turiu. Bet kol kas pas mus daugiau bizūno, negu meduolių. Gaudyti moksleivius ir juos bausti už nusižengimą – tas ugdymas turėtų būti kažkoks kitoks, turbūt. Pagrindinė problema – kaip iš jo baudą paimti. Ne tame, matyt, problema yra, bet čia reikia ieškoti … – dabartinius be bilietėlių važiuojančių mokinių kontrolės metodus kritikavo Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius. – … tai tie trys politikai savivaldybėje – meras ir du vicemerai, 31 Tarybos narys ir yra atsakingi, kad pagrįsti būtų sprendimai, jie atsakingi už tai, kad mieste būtų gyventi geriau. Matyt, kad artimiausiu metu turėsime šūkį ne „Šiauliai šviečia“, bet „Šiauliai juda“. Judėkime, bendraukime, keiskimės nuomonėmis, nes tik šnekantis, diskusijose gimsta tiesa. Atsiprašau, jeigu pereikvojau laiką.“
Pasiūlymą rengiančios grupės narys Vytautas Kabaila pristatė pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 4 straipsnio papildymo 3-uoju punktu, kuris užtikrintų mokinių nemokamą vežimą vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais bei troleibusais, kuris bus įteiktas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, projektą, atsakė į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Silvos Sabaliauskienės, kitų renginio dalyvių pateiktus klausimus.
Po pateikto pasiūlymo projekto vyko diskusijos, kuriose dalyvavo Silva Sabaliauskienė, Mykolas Dromantas, Egidijus Skrodenis, Egidijus Elijošius, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ nariai Jonas Šidlauskas ir Virginija Plančiūnienė, uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų autobusų parkas“ direktorius Vidmantas Šulčius.
Už bendradarbiavimą pasiūlymo rengimo grupės narys ir renginio moderatorius Vytautas Kabaila padėkojo kolegoms Dainorai Samčenkienei, Audronei Rimkevičienei, Elvyrai Užkuraitienei, pranešėjui ir Egidijui Skrodeniui, renginio šeimininkui Mykolui Dromantui, renginį aptarnavusiam IT specialistui Tomui Bersėnui, Jonui Šidlauskui, kitiems renginio savanoriams. Už suteiktą pagalbą ruošiantis Apskritojo stalo diskusijai renginio organizatorių vardu buvo padėkota Šiaulių Didždvario gimnazijos direktoriaus pavaduotojai Daivai Trijonienei, Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorei Silvijai Baranauskienei, Šiaulių profesionio rengimo centro socialinei pedagogei Daliai Kerienei, Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjui Justinui Švėgždai.
Renginyje (nuotoliniu būdu ir gyvai) dalyvavo 17 savivaldybių atstovai: vadovai, administracijos darbuotojai, įmonių vadovai, specialistai, bendruomenių atstovai, gyventojai.
Renginys vyko pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015), buvo finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Išsamesnė informacija apie projektą: https://www.slk.lt/nvo-sinergija
Previous
Next
