2021 m. balandžio 23 d. vyko nuotolinė Apskritojo stalo diskusija, kurioje buvo aptariama, kaip suefektyvinti seniūnaičių rinkimo ir atstovavimo gyventojų interesams procesus, ieškoma šios problemos sprendimo galimybių siūlant pataisas Vietos savivaldos įstatyme.
Diskusijoje buvo pristatytas pagal Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) trijų nevyriausybinių organizacijų – Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ – rengiamas pasiūlymas iš viešojo valdymo srities “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra”.
Keturias valandas (nuo 11 val. iki 15 val.) trukusiame renginyje, į kurį įsijungė 45 dalyviai, siekta kaip galima plačiau Šiaulių miesto savivaldybės gyventojus įtraukti į viešąjį valdymą, viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesus, paskatinti juos aktyviau dalyvauti gyvenamosios vietovės bendruomenės veikloje, seniūnaičių rinkimuose, aktyvesnius bendruomenių narius siūlyti rinkti seniūnaičiais, išrinktus seniūnaičius – efektyviau atstovauti gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesams. Renginį moderavo pasiūlymo rengimo grupės narys Vytautas Kabaila.
Renginio pranešėjas – Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto doc. dr. Saulius Nefas – perskaitė pranešimą „Piliečių (seniūnaičių) įtraukimas į sprendimų priėmimą savivaldybėje“.
Pranešėjas pasidžiaugė bendruomeninių organizacijų pasiekimais per pastaruosius 20 metų, jų teikiama nauda ir reikalingumu gyvenamųjų vietovių bendruomenėms, pažymėjo bendruomeninių organizacijų ir seniūnaičių, kaip socialinio kapitalo, svarbą, seniūnaičių sueigos svarbą ir pasidalino savo nuomone apie seniūnaičio savanoriškos veiklos paskirtį, kurios, jo nuomone, keisti nereikėtų.
Pranešimo autorius pasidalino 17-oje savivaldybių atliktos apklausos rezultatais, taip pat ir rezultatais apie gyventojų aktyvumą dalyvaujant vietos savivaldos procesuose, seniūnaičių darbą, atliktos apklausos išvadomis.
Prelegento nuomone, valdžiai prieš 12 metų nereikėjo kištis į gyvenamosios vietovės bendruomenės reikalus keičiant Vietos savivaldos įstatymą, nes taip buvo pažeistas subsidiarumo principas, nors, pasak pranešėjo, valdžios atstovai sakė, kad jie turėjo gerų ketinimų ir tik norėjo suaktyvinti bendruomeninę veiklą.
Pranešėjas taip pat pasisakė už seniūnaičių galimybes tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybių institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės viešaisiais reikalais, kad ir nedidelius pakeitimus Vietos savivaldos įstatyme, kurie stiprintų seniūnaičio instituciją.
Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkas profesorius Ramūnas Navickas pateikė jo atstovaujamos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos ir savo nuomones apie seniūnaičių rinkimo tvarką, jų veiklos galimybes, daugiau tik simbolinį seniūnaičių sueigų ir išplėstinių seniūnaičių sueigų darbą bendruomenės labui, ataskaitų, kurias privalo rengti seniūnaičiai, abejotiną teikimo būtinybę savivaldybei.
Kalbantysis išdėstė savo nuomonę apie Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnyje numatytas seniūnaičio teises ir pareigas, ne tik kaip teoretikas, bet ir kaip praktikas motyvuotai sukritikavo šio straipsnio atskirų punktų silpnąsias vietas, nepritarė siūlymams, kad už darbą seniūnaičiams, kaip ir kitiems savanoriams, turėtų būti mokama, tačiau pasisakė už tai, kad jeigu seniūnaitis patiria išlaidas, tai jos turėtų būti kompensuotos.
Profesoriaus nuomone, būtinos Vietos savivaldos įstatymo ne kosmetinės, o esminės pataisos, susijusios ir su seniūnaičių veikla, ir su visa vietos savivalda, būtina esminė jau seniai bręstanti vietos savivaldos reforma.
Renginyje kalbėjęs Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius atkreipė dėmesį į tai, kad dabar savivaldos reforma vyksta iš viršaus į apačią, o turėtų vykti iš apačios į viršų. Jo nuomone, viena iš šį reiškinį sąlygojančių priežasčių yra tai, kad 30 metų mūsų demokratijai dar yra per mažai.
Atsakydamas į pastebėjimus, kad už seniūnaitį kartais balsuoja tik 5 gyventojai, mero pavaduotojas išreiškė nuomonę, jog pirmiausia nėra tam intereso iš apačios.
Kalbantysis pastebėjo, kad bendruomeninėje veikloje, kaip ir politikoje, svarbiausia yra atsakomybė, atstovavimas ir atskaitomybė, kuriuos jungti turėtų iniciatyvos, kad tuomet, kada žmogus turi sukaupęs kapitalo, jis apie atlygį nebekalba, jis kalba apie visuomenės interesą.
Mero pavaduotojas atkreipė dėmesį į tai, kad kažką kritikuojant reikėtų kažką ir pasiūlyti, akcentavo, kad mokslas yra praktikos tarnaitė ir ne pinigai yra svarbiausia demokratijoje ir bendruomeninėje veikloje.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovas retoriškai klausė – kam atskaitingas yra šiandien Šiauliuose išrinktas 31 Tarybos narys? Jo nuomone, galbūt, ir Tarybos narius reikėtų rinkti pagal seniūnijas ir seniūnaitijas, kad atstovautų tam tikrą žmonių grupę. Jis taip pat pastebėjo, kad savivaldybėje yra tik trys apmokami politikai, kurie kontroliuoja savivaldybės administracijos darbą.
Renginyje dalyvavo ir diskutavo kiti vietos savivaldos specialistai, bendruomeninių organizacijų atstovai, seniūnaičiai, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojai.
Antrojoje Apskritojo stalo diskusijos dalyje buvo pristatytas darbo grupės, suformuotos iš nevyriausybinių organizacijų – asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, asociacijos „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešosios įstaigos „Šiaurės Lietuvos kolegija“ – atstovų, rengiamas pasiūlymas dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir alternatyvus pasiūlymas dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3-osios nuostatos ir 34 straipsnio papildymo.
Pasiūlymo turinys atitinka Projekte nustatytus reikalavimus – fiksuota atitiktis viešojo valdymo sričiai “Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra” ir tiesioginės sąsajos su 2014-2020 nacionalinės pažangos programoje nustatytomis įgyvendinimo kryptimis. Fiksuotas Pasiūlymo adresatas (atsakinga valstybės ar savivaldybės institucija) – LR vidaus reikalų ministerija. Pasiūlymo įtvirtinimo teisiniuose dokumentuose pagrindas – Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies ir 34 straipsnio pataisos. Nustatytas optimistinis (maksimalus) siekiamas rezultatas – pateikto Pasiūlymo pagrindu atlikti teisinio reguliavimo pakeitimai. Siekiama, kad LR vidaus reikalų ministerijoje būtų priimti sprendimai pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir 34 straipsnį atsižvelgiant į Pasiūlymo rengimo grupės pateiktus pagrindinį ir alternatyvųjį pasiūlymus. Kadangi pasiūlymo pagrindinio ir alternatyvaus variantų projektai Apskritojo stalo diskusijos dalyviams buvo išsiųsti iš anksto, diskusijos metu Apskritojo stalo dalyviams išsamiau buvo pristatytos teikiamų siūlymų formuluotės, jos buvo aptarinėjamos renginio metu. Rengiant ir pristatant pasiūlymą pirmiausia buvo aptartas šiuo metu galiojantis Vietos savivaldos įstatymas, reglamentuojantis gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas, seniūnaičių teises ir pareigas. Kartu su pasiūlymo rengimo grupės nariais ir savanoriais buvo išanalizuoti atsakymai į paklausimus, gauti iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos, bendruomeninių organizacijų vadovų, seniūnaičių. Taip pat buvo išanalizuota 2014 – 2020 metų Nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482, Europos vietos savivaldos chartija.
Po Apskritojo stalo dalyviams pristatyto pasiūlymo toliau sekė diskusijos, dalyvių įžvalgos ir pasisakymai dėl parengto pasiūlymo, buvo pateikti atsakymai į diskusijos dalyvius dominusius klausimus. Renginio pabaigoje buvo padėkota diskusijos dalyviams, atsisveikinta iki kitų panašių susitikimų.
Ačiū pasiūlymo rengimo partneriams – asociacijai „Lieporių bendruomenės centras“ ir viešajai įstaigai „Šiaurės Lietuvos kolegija“ – už jų svarų indėlį į pasiūlymo rengimą, ačiū pasiūlymą rengusios grupės nariams: Elvyrai Užkuraitienei, Dainorai Samčenkienei, Audronei Rimkevičienei, savanoriams Jonui Šidlauskui ir Danutei Genienei, pasiūlymą rengusios grupės konsultantui ir ekspertui doc. dr. Sauliui Nefui.
Linkime nevyriausybinėms ir bendruomeninėms organizacijoms, visuomenei aktyviau įsitraukti į viešojo valdymo ir viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesus, įskaitant procesus, susijusius su vietos savivalda, atstovavimu gyvenamųjų vietovių bendruomenių interesams.
Mažeikiškiui Aivarui suteiktos NVO Šiaurės Lietuvos kolegija paslaugos leido sumažinti skolas antstoliams
NVO Šiaurės Lietuvos kolegija pagal Užimtumo didinimo programą Mažeikių rajono savivaldybėje darbo rinkai besirengiantiems asmenims teikia įsidarbinimo kliūtis padedančias šalinti paslaugas. Individualių teisinių konsultacijų metu